Daug dalykų gyvenime nutinka vieną vienintelį kartą. Pirma meilė, pirmas bučinys, vienintelis 18-asis gimtadienis ir, žinoma, tik kartą į širdį pasibeldęs ir giliausiame jos kamputyje amžiams apsigyvenęs 100-dienis.
Prieš skaitydami toliau – sustokite. Grįžkite laiku atgal ir pabandykite prisiminti tą dieną, tą vėjavaikišką jaunystės gūsį, tą magišką akimirką…
Vasario 24-ą dieną 100-dienio šventė sudrebins Biržų „Saulės“ gimnaziją ir savo nematoma ranka palies dar vienos abiturientų laidos širdis.
O prieš tam nutinkant, pažvelkime į visą tai iš trijų skirtingų perspektyvų – ateities, dabarties ir praeities.
Orinta Matulionytė – Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientė:
– Gimnazijoje laikas prabėgo neįtikėtinai greitai. Turbūt todėl, kad ten buvo praleistos mano linksmiausios dienos. Labai keista, kai supranti, kad po tų šimto dienų visi pažįstami veidai ir draugais tapę mokytojai nebebus mano kasdienybė.
Šimtadienio laukiu, bet taip pat ir bijau. Manau, ši šventė leidžia geriau suvokti tai, kas dar atrodo nesuvokiama – šimtas dienų iki pirmojo egzamino. Ši dienų žymė turėtų priversti daugelį dvyliktokų vertinti visas likusias akimirkas gimnazijoje, nes netrukus viskas taps prisiminimais.
Pagalvojus, kad tuoj baigsiu dvyliktą klasę, kartais aplanko melancholija. Itin gera suvokti, kiek daug nuoširdžių ir šiltų prisiminimų išsinešiu iš mokyklos. Viskas išliks atmintyje.
Žinoma, pokyčiai niekuomet nėra blogai, todėl naujo etapo laukiu. Išlipimas iš įprastos kasdienybės ir galimybė mokytis vien tik mane dominančią specialybę yra vienas trokštamiausių dalykų.
Pats šimtadienis man asocijuojasi su žodžiu „saulė“. Kai buvau dar penktoje klasėje, dažnai klausydavausi šimtadienio dainos, o joje dažnai buvo kartojamas žodis „saulė“, kuris taip pat yra ir mūsų gimnazijos pavadinimas. O vienuoliktokams norėčiau palinkėti, kad mokslai neužtemdytų kasdienių mokyklos džiaugsmų.
Karina Atkočiūnaitė – Biržų „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė, viena iš 100-dienio šventės organizatorių:
– Šimtadieniui ruoštis nėra taip lengva, kaip atrodė, tačiau su puikia vienuoliktokų komanda sekasi gan neblogai. Pats procesas tikrai įdomus, bet kainuojantis nemažai nervų. Labiausiai bijome, kad galime nespėti iki galo pasiruošti.
Pirmiausia, tai šimtadienis vyksta vieną kartą gyvenime bei pažymi 100 dienų iki egzaminų, kuriems abiturientai ruošėsi 12 metų. Tai viena iš paskutinių švenčių, kurioje susirenka visi dvyliktokai. Šiais metais bandysime laužyti standartus ir parodyti kažką naujo. Renginio tema – „Gero vakaro šou“. Stengsimės sukurti linksmą atmosferą. Šventė bus vedama biržiečių tarme.
Apskritai manau, kad šventės ir renginiai yra vienas tų dalykų, kuris suvienija mokinius. Tai leidžia atitrūkti nuo mokslų ir pabūti su draugais. Po COVID-19 tų renginių labai trūko. Mokykloje tikrai norisi kuo daugiau švenčių, kad galėtume pasilinksminti.
Be galo laukiu kitų metų, kai galėsiu patirti tai, ką patiria abiturientai. Svarbiausias dalykas yra sukurti prisiminimus, kuriuos atsiminsime visą gyvenimą.
Gabrielė Kaminskaitė – buvusi Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto integruotos komunikacijos studijų magistrė:
– Visų pirma, tai sunku suvokti, kaip greitai bėga laikas. Tik dabar, grįžusi laiko mašina atgal, suprantu, kad jau pralėkė 5 metai…
Kokioje 6-oje klasėje man atrodė, kad būti abiturientu yra kažkas įspūdingo. Visus juos mačiau kaip „kietus“, suaugusius žmones. Visada norėjau kuo greičiau tokia tapti.
Pamenu, kaip šimtadienio išvakarėse prisiminiau šiuos savo vidinius jausmus ir pasidalinau su mylimais tėveliais. Pasakodama šypsojausi, nes suvokiau, kad aš esu ten, kur ir svajojau būti.
Šimtadienis yra pirmoji šventė, priverčianti susimąstyti, kad mokykloje laiko liko visai nedaug. Tada man buvo per daug sunku suvokti, kad užaugau ir turėsiu kelti sparnus. Jaučiau ir džiaugsmą, ir nerimą širdyje. Supratau, kad tiek metų eitas kelias, užmegztos draugystės, pamilti mokytojai, „Sucre“ kvapu permirkę rūbai nebebus kasdienybė.
Prisimenant pačią šventę iškyla tik geriausi prisiminimai. Vienuoliktokai pasistengė bent minimaliai paliesti kiekvieną abiturientą ar klasę. Šventės metu garsiai primintos buvo ir mano vaikystė išdaigos. Šimtadienį prisimenu kaip gerą juoko dozės užtaisą. Per tą vakarą emocijų buvo tikrai daug: šypsenų, ašarų, liūdesio. Aplankė ir dėkingumas artimiesiems, kurie koja kojon kartu ėjo tokį ilgą kelią mokykloje. Šventės dėka mano laidos abiturientai dar labiau suartėjo, nes suvokėme, kad naują puslapį verčiame ne po vieną, o visi kartu.
Dabar, pats kurdamas savo gyvenimą, supranti, kaip nerūpestingai galėjai tada gyventi, o prisimindamas visas tas šventes pajunti didžiulę nostalgiją. Ar kartočiau? Tikrai taip.
Visgi, visko atkartoti nepavyktų. Tuo ir ypatingos tokios šventės kaip šimtadienis – jos vyksta tik kartą gyvenime.
Nuoširdžiai linkiu tiek abiturientams, tiek vienuoliktokams turėti nuostabų šimtadienį. Žinokite, kad ateityje tikrai turėsite, ką prisiminti ir kuo pasidžiaugti, nes gražiausios akimirkos širdyse išlieka amžinai.
O svarbiausia, nenustokite tikėti savimi ir savo galimybėmis bei vertinkite tai, ką per mokyklos metus susikūrėte.
