Politikų bei vizionierių (Biržų savivaldybės vadovų bei strateginio plano rengėjų) pasikalbėjimas apie rajono strateginės veiklos planą buvo panašus į sovietinio realizmo kūrinį arba klausimus be atsako.
Kai visos kryptys vienodai svarbios
Artėjant Tarybos posėdžiui komitetai svarstė Biržų rajono savivaldybės 2026-2028 strateginės veiklos planą. Jį Ekonomikos ir finansų komitete pristatė planą rengusi Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Vaitkevičienė.
Pirmiausia suabejota, kodėl plane rodiklių kilimas numatytas galimai jau pasikeitus valdžiai. Pasigesta ir pagrindinės strategijos. Ją įvardyti paprašė klausimą apie plano rodiklius 2026-2028 metais kėlęs frakcijos „Biržų atgimimas“ (toliau – BA) narys Liutauras Variakojis.
„Strategija yra visuma. Kaip ir negali išskirti vienos srities… Man, kaip dirbusiai su strateginiu planu, visos priemonės yra svarbios. O kas yra svarbiausia, gal meras gali pasakyt“, – linksmai atsakė J. Vaitkevičienė.
Meras Kęstutis Knizikevičius atsakė, kad savivaldybės gyvena ciklais. Šiuo metu esantis planavimo ciklas, o vėliau bus įgyvendinimo. Tada rodikliai ir kilsiantys. Dabar, pasak mero, regionų plėtros projektai tik rengiami, 2026-aisiais prasidės vienų įgyvendinimas, 2027-aisiais kitų, ir taip bus iki 2029 metų.
„Kad ir kas į valdžią beateitų, mūsų Savivaldybės rodikliai eis tik į viršų“, – užtikrino meras. O strategijos visos svarbios ir nėra vienintelės svarbiausios.
Kas bus su Likėnais, jaunais asmenimis ir įvaizdžiu?
Kad strateginis planas turėtų būti nukreiptas ne tik į progresą, bet ir į problemų sprendimą, priminė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Irutė Varzienė. Pirmiausiai ji teiravosi, kas laukia plane paminėtų Likėnų.
„Šiais metais planuojama prie maudyklos įrengti poilsiavietę. Tai pagrindinis darbas būtų toks“, – savo atsakymu pranešėjai pagelbėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė.
Politikė I. Varzienė alogiją įžvelgė ir teiginyje, kad „Savivaldybė taps atvira jauniems asmenims“.
„Tai dabar ji nėra atvira?“ – suabejojo.
Kitas klausimas – apie planuojamą išorinės bei vidinės komunikacijos stiprinimą ir taip pagerinamą Savivaldybės įvaizdžio stiprinimą. Priemonių plane, pasak politikės, jokių priemonių nerasta. Tad ir klausimas, kaip, kokiomis priemonėmis tas įvaizdis bus gerinamas.
„Tai aš pasitikslinau po Kolegijos posėdžio, tai dėl įvaizdžio programoje yra tik numatytos apklausos… Plėtros plane yra numatyta, priemonės tiksliai neprisimenu, bet yra numatyta, kad bus rengiamas komunikacijos planas ar kažkas…“ – aiškino pranešėja.
Kai patys niekur neberanda duomenų…
„Kai kuriuos rodiklius sunku suprasti – vieni yra šimtui, kiti – tūkstančiui gyventojų, dar kiti – procentai… Pavyzdžiui, valstybiniai egzaminai 2021 metais 8 (valstybinių brandos egzaminų vieta šalies didesnių savivaldybių kontekste) iš 32, o siekiamybė 7 iš 32. Nesuprantu, kaip rodiklis gali mažėti“, – kalbėjo I. Varzienė.
Pasirodo, kad šito nesupranta ir patys Tarybai tvirtinti rodiklius siūlantys plano rengėjai.
„Su šituo rodikliu tikrai yra problema. Šitie rodikliai ateina iš plėtros plano, ir, kai rengėm plėtros planą, toks rodiklis buvo sekamas, skaičiuojamas ir šiuo metu tokio rodiklio duomenų mes niekur neberandam!“ – prisipažino strateginio plano rengėja. O tų rodiklių, kurių nerado, esą keitė kitais ir „įvyko tokia situacija“.
„Supratau, kad nelabai supratau, bet ačiū…“- reagavo klausėja.
Kaip planuojamos savižudybės?
I. Varzienė pasigedo įrašų plano grafoje „Suaugusiųjų švietimo galimybės“. O skaičius apie savižudybių planavimą pavadino fantasmagorija.
Plane nurodyta, kad mirtingumas dėl savižudybių de facto buvo gal 30 šimtui tūkstančių gyventojų, o dabar siekiamybė – 13. Tai kaip čia planuojama, klausė Tarybos narė.
„Iš pradžių, kai rengėm plėtros planą, tas skaičius 2020 metais buvo 30,8 šimtui tūkstančių gyventojų. Dabar siekiamybė yra 13. Tai ar galim planuot nulį? Bet šiaip jau realybė tokia nebus… Tai planuojam mažesnį, bet šiuo metu jis mažesnis negu siekiamybė“, – kalbėjo J. Vaitkevičienė.
„Štai čia logikos ir nematau. Viena vertus, dažnai sakome, kad čia yra tiktai planas, atspindintis viziją, lūkesčius, tai šiuo atveju, manau, vis tiek turėtume siekti, kad būtų nulis“, – į vizionierių logiką apeliavo I. Varzienė.
„Tokius duomenis pateikė Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Gal jie turi kažkokią logiką…“ – svarstė pranešėja.
„Tai kodėl tada išvengiamo mirtingumo santykis su šalies vidurkiu – jau šimtas procentų. Tai kaip čia koreliuoja? Reiškia, vienu atveju yra toks optimistinis, kad 100 proc., o kitu – kad 13?“ – logikos nematė politikė. Išgirdo, kad teirautis reikėtų skaičius pateikusio Visuomenės sveikatos biuro.
Be ryšio su realybe
Pasirengimas pagerinti 50 proc. Savivaldybės įmonių valdymą taip pat liko nesuprantamas.
„Tai kodėl ne 100 proc. reikia pagerinti? Tai gerinti reikia ne visų įmonių ?“ – abejojo I. Varzienė. Kas čia suplanuota, planą rengusi pranešėja atsakyti negalėjo.
„Labai dvelkia sovietiniu realizmu, ypač ten, kur apie mokyklas, ugdymo procesą – „visiems užtikrinti, kiekvienam, gerinti, skatinti ir t. t. Ir kad nors kur būtų paminėta tų mokinių ir mokyklų situacijos realybė… Pasigedau ryšio su realybe… Neradau nė vieno sakinio apie problemas… Tas dėstymas, kad viskas bus gerai, kai kur komiškai atrodo“, – strateginį veiklos planą vertino patyrusi politikė I. Varzienė.
„Tikiuosi, kad per Tarybos posėdį bus skyriaus vedėja ir pristatys planą, kaip priklauso“, – vylėsi J. Vaitkevičienė.
Planuoja mažinti netektis, bet nežino, kiek neteko.
L. Variakojis domėjosi apie Savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ netektis – tai yra planuojamus vandens netekčių rodiklius. Plane nurodyta, kad netektys turėtų būti mažesnės negu 30 proc.
„Tai įdomu, kokios tos netektys yra dabar“, – klausė politikas. Pranešėja atsakyti negalėjo.
„Tai jeigu nežinom, kokios tos netektys yra dabar, tai šitas rodiklis yra apie nieką. Tai gal tada rašykim, kad mažiau negu 100“, – ironizavo Tarybos narys.
„ Aš užklausiu vandenų (įmonės „Biržų vandenys“), kokia dabartinė reikšmė“, – pažadėjo Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė J. Vaitkevičienė.
Panašiai „apie nieką“ skambėjo ir atsakymai į kitus politikų klausimus. Klausinėjo tik tie, kurie spėjo susipažinti su didelės apimties planu, pateiktu jau visai artėjant komitetų posėdžiams.
