Praėjęs sekmadienis buvo lyg artėjančios Valentino dienos uvertiūra – atsivėrimas širdies prieangyje krebždančiai šventei. Nors pati šventė plūstelėjo taip dažnai nelaukiamą savaitės dieną – pirmadienį, jam buvo ruoštasi jau nuo šeštadienio.
Gėlių parduotuvės tapo panašios į pavasarinį žiedų potvynį. Įstabiausių vardų, atspalvių ir žiedynų vandenyne saugiai jautėsi nenuginčijama Valentino dienos klasika laikomų raudonų rožių salynas. Šie meilę ir aistrą simbolizuojantys, prabanga alsuojantys žiedai, kaip ir meilė, turi kainą. O ji prieš Valentino dieną išauga kone dvigubai.
Tačiau, kaip sekmadienį pastebėjo gėlių salono „Raganė“ šeiminininkės, pirkėjai beveik nekreipia dėmesio į kainas.
Ir gėles renkasi nebūtinai laikantis Valentino dienai įprastų tradicijų. Kadangi tai Meilės diena, biržiečiai renkasi tai, kas patinka mylimam žmogui. Paklausą turėjo ir pavasariu kvepiančios margos puokštės, ir iš vazonėlių besistiebiantis kuklus ar besiveržiantis aistringas žydėjimas.
„Karantinas neužgniaužė noro džiaugtis ir mylėti bei šitų jausmų neslėpti“, – kalbėjo Edita. Ji ir kita salono bendrasavininkė Jurgita vos spėjo priminėti užsakymus ar „išleisti kelionėn“ jau sudėliotas puokštes.
Sykiu gėlininkės komponavo gedulo gėles. „Vieną dieną žmogus džiaugiesi, kitą – liūdi ir apraudi. Toks gyvenimas“, – sakė baltus chrizantemų žiedus apglėbusi moteris.
Virš šito gėlių ir nuotaikų margumyno kaip šviesus pažadas švytėjo laikui nepavaldžios Meilės dienos viltis.
