Žiauriausi naikinantys uraganai vadinami jūros mergelėmis, sirenomis ir šaukiami gražiais moteriškais vardais.
Šalį plakančios rusiškos propagandos bangos krikštijamos taip pat švelniai – „minkštosiomis galiomis“. Šios Lietuvą veikiančios jėgos yra įvairių lygių, subalansuotos skirtingo išprusimo žmonių grupėms. Apie tai kalba analitikai, politologai, žurnalistai ir kiti sveikos nuovokos nepraradę žmonės.
Vienokios galios nutaikytos į popso, vakaruškų mėgėjus, kitokios – aukštesnės kultūros vartotojams.
Prieš tapdamas rašytoju Arkadijus Gaidaras (tikroji pavardė Golikovas) savo rankomis sėjo mirtį, buvo vadinamas „raudonuoju budeliu“.
Bet gražiai rašė, mokė tik gero, dūsauja prisiminusieji A. Gaidaro knygeles.
Dar „neišsikvėpusi“, ganėtinai guvi grupė žmonių, sovietmečiu augintų ir brandintų su A. Gaidaro knyga „Timūras ir jo būrys“. Įvairūs tų žmonių likimai, pasirinkimai. Ko gero, šioje grupėje gali būti ir Biržus valdantieji, viešajame posėdyje dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo istorijos mokytojos pavadinti iki šiol „taip nieko ir neišmokusiais“. Čia gal apie ne tik diplomais įgyjamą išprusimą, o daugiau – apie nuovoką, įstrigusią apysakos apie Timūrą autoriaus formuotoje sąmonėje…
Šis autorius sovietiniais laikais laikytas populiariausiu vaikų rašytoju, jo kūriniai buvo įtraukti į mokyklinę programą, ekranizuojami, verčiami į sovietinio bloko valstybių kalbas. Pasak viešai publikuojamos informacijos, prieš tapdamas rašytoju Arkadijus Gaidaras (tikroji pavardė Golikovas) savo rankomis sėjo mirtį, buvo vadinamas „raudonuoju budeliu“.
Bet gražiai rašė, mokė tik gero, dūsauja prisiminusieji A. Gaidaro knygeles.
Apvaisinimas ir dauginimas vyksta kažkokiu iškreiptu būdu – tai per nekaltąsias hortenzijas, tai persirengus Verka Serdiučka, tai prisistačius visagalinčiu kalėdiniu seniu su jaunesnio amžiaus nykštukais. Dar Biržų moterims žadama parodyti Stano su Zvonkumi.
Naujausias dauginimosi būdas – itin inovatyvus, pasitelkiant DI (dirbtinį intelektą).
Vaikams bei paaugliams subalansuotą, jų sovietinės sąmonės formavimui „užtaisytą“ apysaką apie Timūrą ir mintis apie naivius bendruomenių kaimenių avinėlius pažadino žodis „atgimimas“. Su juo Biržuose siejamos ir žmonių grupės – politinis komitetas, bendruomenė.
„Atgimimu“ pavadinto (sam)būrio barstomos sėklos stebėtinai greitai prigyja bendruomenėse, verslo įmonėse, veržiasi į mokyklas, kultūros įstaigas ir valdžią. Apvaisinimas ir dauginimas vyksta kažkokiu iškreiptu būdu – tai per nekaltąsias hortenzijas, tai persirengus Verka Serdiučka, tai prisistačius visagalinčiu kalėdiniu seniu su jaunesnio amžiaus nykštukais. Dar Biržų moterims žadama parodyti Stano su Zvonkumi.
Valymo grafikus bei tikrą švaros kainą galėtų viešinti ne tik Savivaldybės lėšomis sukurtas „atgimiečių“ būrio internetinis puslapis. Garsą apie pagalbą paprastiems žmonėms ir pamokymus apie švaros naudą turėtų skleisti jau apšvarintas laikraštis „Biržiečių žodis“. Jis apvalytas paties akcininko – „atgimiečių“ dvasinio lyderio rankomis.
Naujausias dauginimosi būdas – itin inovatyvus, pasitelkiant DI (dirbtinį intelektą).
DI galia pasistiprinę „atgimiečiai“ planuoja viliojimo darbus. Prieš sueitį norėtų pasirūpinti partnerių švarumu. Jo esą labai trūksta biednoms, valdžios apleistoms bendruomenėms. Tad „atgimiečiai“ Savivaldybės pinigais nusipirktų galingą siurblį robotą su įvairiomis funkcijomis ir atliktų valymą. Tą padarytų veltui – sako, eis per bendruomenes ir savanoriškai (be jokių išankstinių visuotinių apklausų!) švarins. Ne – mo – ka – mai. Kaip timūriečiai. Galimai pradėtų nuo galvų. Dar sovietmečiu įdiegta sanitarinė tradicija – pirmiausiai išpurtyti galvas apnikusius gyvius.
Ką ir kada valys, skelbs internetu.
Valymo grafikus bei tikrą švaros kainą galėtų viešinti ne tik Savivaldybės lėšomis sukurtas „atgimiečių“ būrio internetinis puslapis. Garsą apie pagalbą paprastiems žmonėms ir pamokymus apie švaros naudą turėtų skleisti jau apšvarintas laikraštis „Biržiečių žodis“. Jis apvalytas paties akcininko – „atgimiečių“ dvasinio lyderio rankomis.
Kaip legenda sklinda minėtą laikraštį valdančio kito akcininko liudijimas. Verslininko lūpomis nepaliaujamai skamba sakmė, bylojanti apie ypač apvalytą biržietišką žodį – „atgimiečių“ lyderio išsiurbtus, išvalytus ar kitokiu būdu dešimtimis tūkstančių išgarintus eurus.
Laikraščio garbintas darbštusis valytojas liaudies valia pakilo į pačią valdžią. Iš ten rūpinasi viso rajono švara, kultūra ir ruošiasi ateiti liaudies skriaudėjų teisti.
O po geltonojo apsvaigimo išsiblaivęs, nuo politinio ir leidybos partnerio „raganiškų burtų“ kada nors išsivadavęs verslininkas galėtų rašyti knygą. Išeitų sovietmečio vaikystės bestselerio tęsinys „Timūras užaugo politiku“.
Būtų tai fantastinė detektyvinė istorija apie paslaptingą, pavardę, šalis, darbus ir aptarnaujamus politikus keitusį vaikiną. Visi jo troško, o vaikinas rinkosi. Pasirinko valgyti Biržų duoną ir skleisti atgimimo žodį.
Būtų tai fantastinė detektyvinė istorija apie pavardę, šalis, darbus ir aptarnaujamus politikus keitusį paslaptingą vaikiną. Visi jo troško, o vaikinas rinkosi. Pasirinko valgyti Biržų duoną ir skleisti atgimimo žodį. Rajono kaimus nuo Nemunėlio iki Tatulos vaikinas savo namais vadino, dėjosi kaimenėmis besirūpinantis. Iš tikro jis buvo ne piemuo. Tai į Madagaskarą, tai į Rygą ar Belorusijos miškus žiūrėjo. Bendruomenių kaimenės pasitikėjo netikru ganytoju – labiau už rusą bijojo tik tikros meškos, pilko vilko ir konservatorių. Taip turistams svetingame žemdirbių krašte ir užaugo nauja valdžia.
