Biržų tautodailininkų paroda muziejuje
Susitikimo vietos pakeisti negalima. Nes muziejaus prabangiose erdvėse iš namų, jaukių vakarų, iš dirbtuvėlių susirinkę tautodailininkų kūriniai atrodo kitaip. Nes visada susirenka daug geranoriškai nusiteikusių gerbėjų, bičiulių, giminių. Tai ir todėl tautodailės paroda muziejuje visada yra įvykis. Tiesą sakant, visada labiausiai rūpi, kokie darbai bus šiemet, kas bus naujo, netikėto.
Muziejaus dailininkė Judita Vasiliūnienė kokioms trims dienoms persikelia į kitą realybę ir kantriai ieško vietos kiekvienam, net ir mažiausiam kūrinėliui. Iš pagarbos meistrui ir talentui.
Tas viliojantis, besimainantis pasaulis
Įėjęs į salę pirmiausia pamatai paveikslus: Vytauto Laisono peizažus, Kęstučio Preidžiaus šermukšnių raudonį, natiurmortą su duona. Įspūdingos Tomo Bajorūno akvarelės, ypač viena, didelio formato, kur šviesa grumiasi su tamsa (be pavadinimo). Ko gero, būtent šis darbas galėtų būti dabarties pasaulio metafora. Ir kaip gerai, kad nėra atsakymo, vis tiek išeini naiviai vildamasis, kad šviesa nugalės.
Šiaip jau – visas pasaulis tuose paveiksluose: Eugenijos Gaidukienės aistringos aguonos, Idilijos Dumbrauskienės, Antano Ramašausko vaizdų harmonija, Editos Brazdžiuvienės ieškojimai – nuo baugaus „Kryžiaus“ iki skaidraus mėlynumo dangaus. Kaip ir Vaidutės Stankevičienės siuvinėta graudi „Ramuma“; kaip ir Onutės Varnienės juodu tušinuku sukurti fotografiniai etiudai.
Parodos centre – guodžianti drožinių klasika: Algirdo Butkevičiaus „Grojantis angelas“, Vydo Vareikos šaukštai ir ritualinė lazda, visus sutinkantis – linksmasis Antano Ramašausko „Biržietis“, aišku, su alaus bokalu. Rimanto Gaiduko poetiškų formų drožiniai skirti virtuvėje dirbti, bet galėtų būti ir kaip dekoras. Ypač margas kočėlas. Linksmai čia taip, sakyčiau! Stebina savita Valdo Piragio darbų stilistika.

Moteriškoji būtis ir buitis
Būtiškasis pasaulis – Rasos Dubrienės karpiniuose, Zitos Kumpelienės šiaudiniuose soduose – su paukščiais, medžiais, amžinybės ratu. Tobulo pasaulio simbolika. Ir preciziškuose Bronės Totorienės skiautiniuose. Kokia ritmika! Gal dar lėlių akyse – nuo likimą lemiančių raganų, vienišių, apglėbusių sudžiūvusias rožes, iki sentimentalių svajotojų (Rima Jakutienė, Jurgita Augustinavičienė, Rima Tunkūnienė).
Kaip parodos pristatyme sakė muziejaus direktorė Edita Lansbergienė, mūsų tauta net blogiausiais laikais siekė harmonizuoti aplinką, sukurti savo pasaulį, kuriame būtų saugu ir gera. Iš ten atėjo šiandienos kūryba – iš harmonijos siekio. Iš ten tas pats ritmas soduose, karpiniuose, skiautiniuose.
Ji linkėjo Biržų tautodailininkams ieškoti naujo, bet remtis į tai, ką mums paliko, kas yra mūsų. Tai, ko gero, iš to harmonijos siekio, iš noro sušildyti kasdienybę ir yra – mezginiai (Jurgita Augustinavičienė, Rita Dagienė, Birutė Galvelienė, Rita Trapikienė, Jūratė Garnelienė, Aušra Barkauskaitė, Vaida Baltrašiūnienė, Rita Trapikienė), papuošalai (Stanislava Grigaravičienė, Daiva Jundzilienė, Loreta Kujelienė), Dalės Markutienės veltos pirštinės, šlepetės; Vidos Preidžiuvienės biržiečių pamėgta tekstilė.
Šventiniai akcentai
Biržų tautodailininkų vadovas nuo 1998 metų Kęstutis Preidžius dėkojo muziejui ir įteikė šakotį, pavadinęs jį draugystės bokštu.
Turėtų būti nepaprasto skonio kepinys taip pavadintas!
Muziejaus direktorė tautodailininkams dovanojo dar didesnį draugystės bokštą – tai, manyčiau, geras ženklas.
Kolegos iš Kupiškio labai gyrė parodą ir kažką dovanojo dovanų maišelyje.
Buvo pasveikinti parodos debiutantai – Daiva Jundzilienė ir Tomas Bajorūnas.
Jie kalbėjo trumpai, džiaugėsi ir žadėjo nenuvilti.
Tą šeštadienį, prieš Vasario 16-ąją, labai derėjo „Siaudelos“ („Šaudyklės“) ansamblio muzikavimas, dainos, gražioji sutartinė. Dainavo ir ansamblio vadovė, talentinga tautinių juostų, eksponuojamų parodoje, pynėja Jūratė Garnelienė. Renginio moderatorė Lina Kuncytė kvietė ateiti į muziejaus renginius (artėja Kovo 11-oji!) ir skleisti gerąją žinią apie šią parodą. Vis dėlto 35 Biržų tautodailininkai eksponuoja per 170 darbų.
Kvietimas buvo ypatingas – „Siaudelos“ ansamblietės pūtė originalius parodinius Viktoro ir Nadijos Lukovnikovų ragus. Turėjo girdėtis!
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“






