„Mūsų atokios vietovės gyvenvietė nemiršta – priešingai“, – tikina Nemunėlio Radviliškyje gyvenantys žmonės.
Miestelio gyventojai pasakoja, kad Nemunėlio Radviliškyje ir jo apylinkėse pastaraisiais metais apsigyvena vis daugiau jaunų žmonių. Vieni grįžta po keliolikos svetur praleistų metų iš užsienio, kiti atsikelia iš didžiųjų miestų.
Dar viena būstus Nemunėlio Radviliškyje įsigyjančiųjų dalis – norintys į gražias apylinkes atvykti vasaroti. Visus vilioja ramybė, Nemunėlio upė ir čia veikiantis vandens turizmas bei galimybė poilsiauti bei žvejoti.
Nemunėlio Radviliškyje aktyviai veikia kaimo bendruomenė, vis daugiau tikinčiųjų sulaukiama bažnyčiose.
Itin didelis judesys yra ir Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Nemunėlio Radviliškio pagrindinio ugdymo mokykloje – daugiafunkciame centre. Žmonės sako, kad ši įstaiga yra tikras pavyzdys, koks turi būti realiai veikiantis kaimo daugiafunkcis centras.
Centro patalpose sportuoti renkasi net per 80 metų sulaukusios senjorės, čia nuolat buriasi siuvėjos – audėjos, kurios bando atgaivinti bei prikelti naujam gyvenimui senovines stakles. O pailgintos dienos grupės vaikai taip įsijaučia į užsiėmimus, kad neskuba eiti į namus.
Vaikai neskuba į namus
Centro skyriaus vadovė Skaidrė Tilindienė prieš kurį laiką domėjosi, ar mokyklos patalpose nebūtų galima įrengti vaikų dienos centro. Tokiu atveju būtų gautas didesnis finansavimas.
Bet paaiškėjo, kad vaikų dienos centras yra socialinė paslauga. Mokykla, kaip švietimo įstaiga, tokių paslaugų negali teikti. Be to, vaikų dienos centre paslaugas teikti gali tik socialiniai darbuotojai.
Tad buvo palikta prie ankstesnio varianto – pailgintos dienos grupės, kurioje dirba pedagogai.
Ši grupė kasdien po pamokų veikia iki 17 valandos. Ją nuolat lanko apie 10 mokyklos pradinukų.
Pasak mokyklos darbuotojų, pasiimti vaikučių atėjusiems tėveliams tenka gerokai palaukti, kol susitaria su savo atžalėlėmis, nes vaikai visai neskuba į namus ir nori mokykloje būti kuo ilgiau.
Sportuoja 80-metės
Mokyklos patalpose keturis kartus per savaitę renkasi sportuoti norinčios senjorių klubo narės. Tarp sportuojančiųjų yra net aštuoniasdešimtmetė – aktyvi ir žvali moteris.
Pasak S. Tilindienės, moterys džiaugiasi galimybe ištrūkti iš namų ir pajudėti, pabendrauti su kitomis bendraamžėmis. Jos visuomet lydimos geros nuotaikos, o pasportavusios jaučiasi žvalesnės.
Beje, centras aktyviai bendradarbiauja su treneriu K. Strelcovu. Jis dažnai atvažiuoja į Nemunėlio Radviliškį ir žmones moko šiaurietiško ėjimo paslapčių.
Aktyvūs Nemunėlio Radviliškio žmonės kartą per savaitę renkasi į rankdarbių būrelius. Prieš Naujuosius buvo mokomasi gaminti advento vainikus, daryti kitokias kalėdines puošmenas. Taip pat visus sudomino kvepiančių atvirukų iš kavos gamyba.
Mokykloje vakarais renkasi atvykstanti mobili jaunimo grupė.
Siuvasi tautinius kostiumus
Dar viena įdomybė – čia besiburiantis siuvėjų – audėjų klubas pasišovė atgaivinti senovines stakles.
Klubo įkūrėja yra Pučiakalnėje gyvenanti Laimutė Kupliauskaitė – Brunono. Iš Kauno į Pučiakalnę gyventi atvykusi moteris yra menininkė, keramikė. Pastaruoju metu ji keramika nebeužsiima, tačiau sako norinti pasidalinti savo patirtimi su kaimo žmonėmis, todėl pradėjusi vadovauti siuvėjų – audėjų klubui.
Vos pradėjusios savo veiklą moterys suskubo siūti tautinius kostiumus. Kai kurios medžiagų jiems rado savo kraičio skryniose, kitos jų įsigijo lino gaminių parduotuvėse.
Šiuos pačių pasisiūtus rūbus Nemunėlio Radviliškio gyventojos planuoja apsirengti per tautines ir kitokias šventes. O yra ir tokių, kurios prakalbo norinčios su jais būti pašarvotos ir palaidotos.
Klubo narės planuoja atgaivinti senovines stakles. Jas įkūrėja įsigijo iš vienos senos audėjos.
„Planuojame stakles atgaivinti iki pavasario. Trūksta kelių detalių. Ieškoma su medžiu dirbančio ir jas pagaminti galinčio meistro.
L. Brunono sako: „Mūsų tikslas atgaivinus stakles – ne gamyba, o pasibuvimas“. Tai jos atsakymas į klausimą, ką pirmiau – ar tautines juostas, ar senovinius rankšluosčius – jos planuoja pirmiausia austi.
Pavyzdys, kaip gali gyvuoti verslas
Mokyklos darbuotojai džiaugiasi, jog patalpose veikia biblioteka. O Evaldo Timuko puoselėjamas muziejus savo eksponatų gausa gali prilygti didžiųjų miestų muziejams.
Centro buvusio bendrabučio patalpose veikia Eglės Paliukienės grožio studija.
„Tai yra pavyzdys, kai nesvarbu vieta, jei randama niša, verslas gali sėkmingai gyvuoti visur“, – apie Eglės veiklą kalba įstaigos vadovė.
Jau šią vasarą centro buvusio bendrabučio patalpose turėtų pradėti veikti viešbutis, kurį įrengti planuoja Nemunėlio Radviliškio bendruomenė.
„Tai ne formalus daugiafunkcis centras, jis veikia realiai“, – džiaugėsi Nemunėlio Radviliškio gyventojai.
