Šiandien Vilniuje, Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje, bus peržiūrimos ir tvirtinamos naujos UAB „Biržų vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų kainos.
Artėjantys naujieji metai pasitiks viena nemalonia, tačiau neišvengiama naujiena – kitąmet brangs centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo bei nuotekų šalinimas.
Kad būtų lengviau ištverti šią žinią, galima pridurti, kad vanduo brangs visose savivaldybėse. Prognozuojama, jog vidutiniškai šalyje kitais metais reikėtų laukti apie 40 proc. vandens kainos kilimo, bet didžiausi šuoliai bus mažose savivaldybėse, kur yra nedaug vartotojų ir pramonės įmonių.
Pagrindinė ir svarbiausia tokio pokyčio priežastis – elektros energijos kainos kilimas. Energetikos kainos išaugo kartais, o jų dedamoji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo savikainoje yra didelė.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas peržiūri ir derina Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Pagal galiojančią kainų skaičiavimo metodiką yra patvirtinama bazinė kaina, kas 12 mėn. ji gali būti perskaičiuojama. Ant VERT stalo nuo rugpjūčio mėnesio guli ir naujų UAB „Biržų vandenys“ tiekiamų paslaugų kainų projektas.
Kainos Biržų rajone
Kaip apskrities ir šalies kontekste atrodo UAB „Biržų vandenys“ paslaugų kainos?
Reikia pažymėti, kad paskutinį kartą bazinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina Biržuose perskaičiuota 2019 metų pavasarį ir nuo to laiko nekeista. Tuo tarpu dauguma vandens tiekimo bendrovių kainas keitė kiekvienais metais.
Vandens tiekimo įmonės taiko kelis geriamojo vandens ar nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, priklausomai, koks yra vartotojas. Lyginant paslaugų kainas, dažniausiai naudojama 1 kubinio metro geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina vartotojui, gyvenančiam bute. Biržuose ši kaina yra 3,05 Eur už kub. m (čia ir toliau – kainos su PVM). Šalies vidurkis yra apie 2,2 Eur. Brangiausiai moka anykštėnai – 4,54 Eur, pigiausiai – Vilniaus ir Kauno gyventojai (1,45 ir 1,44 Eur).
Lyginant su kaimyniniais rajonais, didesnę kainą moka Kupiškis – 3,94 Eur už kub. m, o rokiškėnams tai kainuoja 2,8 Eur, Pasvaliui – 1,59 Eur. Pasvalys yra trečias pagal pigumą Lietuvos miestas po Vilniaus ir Kauno. Tačiau kaip pasikeis kaimynų kainos nuo kitų metų – dar nežinia.
Kas lemia tokius skirtumus? Vandentvarkos įmonės yra suskirstytos į 5 grupes pagal per metus parduodamo vandens kiekį. Biržų ir Kupiškio vandens tiekėjai yra penktoje, mažiausiai vandens parduodančių grupėje. Tuo tarpu UAB „Rokiškio vandenys“ bei UAB „Pasvalio vandenys“ yra 3 grupėje, parduodantys 2-3 kartus daugiau negu „Biržų vandenys“.
Kuo didesni pardavimai, tuo mažesnė išeina paslaugų savikaina, o tuo pačiu ir galutinė kaina. Tokius rodiklius šiems rajonams iš esmės užtikrina dvi didelės ir daug vandens sunaudojančios ir nuotekų grąžinančios pramonės įmonės – UAB „Rokiškio sūris“ bei UAB „Pieno žvaigždės“.
Kokios bus naujos kainos
Apie naująsias kainas ŠR klausė UAB „Biržų vandenys“ direktorės Editos Barkauskienės. Pasak vadovės, šiandien VERT tvirtins naujas „Biržų vandenų“ paslaugų kainas. Naujų kainų projektas tarnybai buvo pateiktas dar rugpjūčio mėnesį. Jame buvo siūloma nustatyti 4,6 Eur vidutinę kainą. Tačiau VERT, išnagrinėjusi „Biržų vandenų“ dokumentus ir įvertinusi esamą situaciją, rekomendavo tvirtinti 5,26 Eur kainą už 1 kub. m geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tai būtų kainos padidėjimas 70 proc. Tikėtina, kad tokia kaina šiandien ir bus patvirtinta, ji įsigalios nuo 2023 metu sausio 1 dienos.
Toks sprendimas būtų galutinis, nes pagal lapkričio mėnesį priimtą naują geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją, šių kainų nustatymas nebėra savivaldybių tarybų kompetencijoje. Įstatyme taip pat numatyta, kad jeigu elektros ir (arba) dujų, naudojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 procentų, kainos gali būti perskaičiuojamos dažniau nei kas 12 mėnesių. Todėl, jei elektra smarkiai pigtų, šį procesą turėtų lydėti ir vandens kainos pokytis mažėjimo pusėn.
Kainą kelia ir neteisėti prisijungimai
E. Barkauskienė pabrėžė, kad gyventojai dažnai neteisingai galvoja, jog vandens ir nuotekų kainą kelia įmonės vykdomi vamzdynų plėtros projektai. Anot direktorės, šios investicijos daromos iš ES fondų lėšų ir tai beveik nedaro įtakos kainos vartotojui. Priešingai, tai leidžia sumažinti išlaidas ir mažiau kelti kainą. Kitas dalykas būtų, jei įmonė tai darytų iš tik iš savų ar skolintų lėšų. Tokiu atveju kaina kiltų gerokai daugiau nei dabar. ES finansuojami projektai gelbsti ir suteikia galimybę plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus mieste ir rajone
Pasak direktorės E. Barkauskienės, kainą didina ne projektinė infrastruktūros plėtra, o energetinių resursų brangimas, avarijos, susidėvėjusios ir pasenusios įrangos atnaujinimo kaštai, neteisėti prisijungimai prie vandens ir nuotekų vamzdynų.