Yra toks posakis, kad pirmiausia reikia susitvarkyti savo kieme, o tik po to užsimoti į kitus plotus ir erdves. Bet panašu, kad kai kurie rajonui vadovauti užsimoję politikai to nepaiso. Dar daugiau – jie nelinkę palaikyti net vietos gyventojų iniciatyvų.
Tokia situacija jau ne vienus metų klostosi Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje. Čia gyvena buvęs Biržų savivaldybės administracijos vadovas Vidas Eidukas, kuris dabar yra Tarybos narys. Į rajono valdžią, nepaisant vykstančių teisminių procesų dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis pateko kaip „Biržų atgimimo“ atstovas.
Vietos gyventojai vis dažniau kelia klausimą, o ką konkretaus nuveikė šis asmuo dėl savo krašto.
Sužlugdė V. Eidukas?
Pirmasis apie tai viešai prabilo Nemunėlio Radviliškyje gyvenantis veiklus žmogus, verslininkas Vilius Venckūnas. Jis prisiminė jau seniai nerimą ir rūpestį keliantį klausimą dėl kelio Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė – Juozeliškis būklės.
„Kai rajonui vadovavo meras Vytas Jareckas, kreipėmės į jį. Jis pažadėjo spręsti problemą. Bet girdėjome, kad tuomet savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Vidas Eidukas mūsų pasiūlymui priešinosi, mums siūlė nesvaigti. Manome, kad meras paklausė jo nuomonės ir tuomet jokių oficialių veiksmų nesiėmė“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Kelias baisus
Klausimus dėl kelio Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė – Juozeliškis būklės žmonės visais lygiais kelia jau seniai. Dar 2016 metais jie, surinkę per 266 parašų, kreipėsi į Nemunėlio Radviliškio seniūną. Šiais raštais atakavo ir Seimo narius.
Gyventojai teigė, kad žmones, vykstančius keliu Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė, gali išgelbėti tik asfaltas, nes šis kelias tampa išbandymu kiekvienam eismo dalyviui.
Kiekvieną dieną važiuojant šiuo keliu yra nuolat laužomas transportas – lūžta automobilių pakabos, atsisuka pagrindines detales laikančios veržlės, priekaboms nukrenta apšvietimo detalės, o priekiniai žibintai yra išmušami akmenukais iš po prasilenkiančių automobilių ratų; atsidaro bortai, atsikrato krovinių tvirtinimo diržai, išpilami kroviniai, pametamos baidarės, irklai; itin padidėja kuro sąnaudos – važiuoti įmanoma tik 1–2 pavaromis.
Kelio danga neatitinka eismo saugumo reikalavimų – žiemą kelias dažnai būna labai slidus (yra nuslydęs mokyklinis autobusas), o jei būtų barstomas smėliu su druska, tai druska atskirose dalyse padaro labai gilias duobes, nes ant grunto ji nepasiskirsto ir kelias vis tiek palieka slidus, be to – dar ir duobėtas. Pavasarį ir rudenį kelyje būna išmušamos duobės, jis tampa šlapias, todėl – slidus. Vasarą šis kelias yra taip pat labai duobėtas, o eismas intensyvus ir susiduriama su eismo saugumu – per dulkes nesimato, kas ir kur važiuoja (šiame ruože yra buvę mirties atvejų dėl prasto matomumo, kurį sukėlė dulkės).
Dėl šio kelio techninės būklės (visiško nusidėvėjimo) neįmanoma vystyti turizmo – į kaimo turizmo sodybas atsisako važiuoti turistų autobusai bei kitoks transportas. Nuvežti vandens turistai nenoriai lipa į apdulkėjusias baidares – jos ne tik dulkėtos, bet, kai šlapia, apdrabstomos purvu. Dėl dulkių, duobėto kelio dviračiais ir motociklais keliaujantys turistai važiuoja tik iki Nemunėlio Radviliškio, nes pamatę, kad nebėra asfalto, renkasi kitus maršrutus, nors parodyti ir pažiūrėti yra į ką – tai Tabokinės ir Muoriškių dolomitų atodangos, Sandariškių ąžuolas, Šiauriausias Lietuvos taškas, režisieriaus B. Dauguviečio sodybvietė, dvi kaimo turizmo sodybos, baidarių trasos.
Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė keliu miško kirtimo metu (rudenį – pavasarį) kasdien pravažiuoja iki 30 vienetų miškovežių, kurie itin apkrauna kelią, laužo jo dangą – kartais kelias lengviesiems automobiliams būna nepravažiuojamas, sausuoju laikotarpiu kelia dulkes, tuo pačiu – pavojų eismui.
Ūkininkai bei perdirbimo įmonės negali išvežti savo produkcijos, nes kelias Nemunėlio Radviliškis–Pučiakalnė yra sunkiai įveikiamas. Neįmanoma plėtoti, numatyti verslo – dėl kelio būklės užsienio vežėjų kompanijos reikalauja papildomo užmokesčio ir garantijų.
Dėl šio kelio būklės beveik dvigubai išauga specialiųjų tarnybų – gaisrinių, greitosios pagalbos, policijos automobilių – atvykimo laikas.
Išasfaltavus šį kelią padidėtų rajono patrauklumas verslininkams bei turizmui. Turistai nebesiskųstų apleistu Šiaurės Lietuvos kraštu, padidėtų eismo saugumas, turistai rajono biudžetui paliktų kur kas daugiau lėšų, kraštas taptų patrauklesnis investicijoms, kas padidintų darbo jėgos poreikį, pagerintų krašto demografinę padėtį.
Sustabdė iniciatyvą?
Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius sakė, kad kelininkų motyvas nedaryti kapitalinio remonto buvo toks, jog šiame kelyje skaičiuojamas nedidelis eismo intensyvumas.
„Pagal jų paskaičiavimus kelio asfaltavimo mūsų proanūkiai gal ir sulauks“, – svarstė G. Kubilius.
Vilius Venckūnas pasakojo, kad tuo metu, kai rajonui vadovavo V. Jareckas, iš vieno aukštas pareigas užimančio ir kelininkus aukštojoje mokykloje ruošiančio kraštiečio išgirdo sudominusį pasiūlymą. Jie patarė rajono vadovų vardu kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), kad būtų kelias padalintas į kelias dalis ir eismo intensyvumas skaičiuojamas skirtingose kelio atkarpose. Tuomet nors daliai intensyvesnio eismo kelio – nuo Nemunėlio Radviliškio iki Pučiakalnės – būtų galima gauti finansavimą kapitaliniam remontui.
Tokie veiksmai, V. Venckūno žiniomis, rajone buvo padaryti dėl kitų rajono kelių atkarpų ir šis veiksmas pasiteisino, dalis kelių buvo išasfaltuota.
V. Venckūnas kreipėsi į tuometinį rajono merą V. Jarecką. Šis, pasak V. Venckūno, pažadėjo pagelbėti.
„Tačiau sulaukėme tuometinio administracijos direktoriaus Vido Eiduko priekaištų, ką mes čia paistome, niekas mums neišeis“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Radviliškiečiai teigė visus raštus persiuntę į tuometinį rajono mero elektroninį paštą. Deja, atsakymo taip ir nesulaukė. Jie linkę manyti, kad mero norus padėti sustabdė tuometinio direktoriaus V. Eiduko neigiama nuostata šių jų iniciatyvų atžvilgiu.
Rašė ar nerašė?
Buvęs Biržų rajono meras, dabartinis Savivaldybės tarybos narys Vytas Jareckas teigė prašymą matuoti eismo intensyvumą ne vienoje šio kelio atkarpoje, o keliose, savivaldybės vardu nusiuntęs Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
„Man buvo atsakyta, kad bus atnaujintas prioritetinis asfaltuojamų kelių sąrašas 2023 – 2024 metais“,- kalbėjo V. Jareckas.
Buvęs rajono vadovas tikino, kad šis jo susirašinėjimas turi būti savivaldybės archyvuose.
Ar tikrai toks oficialus raštas savivaldybės vardu buvo nusiųstas LAKD?
Biržų rajono savivaldybės ryšių su visuomene specialistės Vaidos Džiūvaitės – Klepeckienės buvo paprašyta pateikti kopijas raštų, kuriuos 2021 – 2022 metais rajono meras V. Jareckas ar administracijos direktorius V. Eidukas rašė Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl kelio Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė – Juozeliškis remonto ar padalinimo matuojant eismo intensyvumą.
„Biržų rajono savivaldybės administracija jūsų minima tema minimu laikotarpiu (oficialių registruotų raštų) LAKD siuntusi nėra“, – teigė savivaldybės atstovė.
Į klausimus neatsakė
„Biržų atgimimo“ atstovas Savivaldybės taryboje, buvęs administracijos direktorius Vidas Eidukas buvo paklaustas, ar jis dirbdamas savivaldybėje rūpinosi kreipimusi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl kelio Nemunėlio Radviliškis – Pučiakalnė – Juozeliškis. Ar jam buvo žinoma apie prastą kelio būklę, ar jis bandė kreiptis, kad eismo intensyvumo matavimai būtų atliekami skirtingais ruožais? Ar apie tai kalbėjosi su meru V. Jarecku bei seniūnijos gyventojais?
Tačiau V. Eiduko atsakymo į šiuos klausimus nesulaukta.
