Įvykus Astravo užtvankos avarijai, rajonui pasekmės būtų tragiškos ir skaudžios. Būtų nuplauti tiltai, pralaidos, Suosto, Germaniškio, Jasiškių, Kočėnų, Nemunėlio Radviliškio gyvenvietės bei atskiros sodybos, esančios Apaščios upės zonoje. Tai, suprantama, kelia nerimą, nes užtvankai reikia skubaus remonto.
Širvėnos ežeras naudojamas ir mėgėjiškai žvejybai bei rekreacijai, todėl kyla grėsmė žmonių saugumui. Ištikus avarijai būtų nuplautas šalia esantis senasis tiltas – užtvanka, kuris gausiai lankomas turistų, įeina į Astravo dvaro architektūrinį ansamblį, yra respublikinės reikšmės paminklas. Taip prieš savaitę pakartotinai konstatavo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dar kovo 13 dienos įsakymu sudaryta komisija Hidrotechnikos statinių bendrai techninei būklei nustatyti.
Kelia pavojų
Komisijos pirmininkas, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas melioracijai Rimantas Šikšnys sakė, kad šiam statiniui skubiai reikia atlikti rekonstrukciją. Plokštės yra susidėvėjusios, siūlės tarp jų ištrupėjusios, po jomis išplautas gruntas. Esamos tilto perdangos plokštės pažeistos lietaus ir armatūros korozijos. Hidroizoliacijos sluoksnis visiškai susidėvėjęs, o vandens slopintuvų ir užtvankos dugno gelžbetoninės konstrukcijos pažeistos nuolatinės stiprios srovės tekėjimo. Užtvankos keteroje esanti gatvės danga pažeista.
Komisija nutarė esamą Širvėnos užtvankos hidrotechninio statinio būklę bei avarinę situaciją vertinti ekstremalių situacijų centre. Taip pat kreiptis į nepriklausomą ekspertą, kad nustatytų avarijos atveju galimą žalą rajono infrastruktūrai ir gyventojams.
Tikimasi, kad einant tokiu keliu pavyktų gauti lėšų Širvėnos užtvankos remontui.
Pagalbos ieško jau seniai
Kad Širvėnos ežero užtvanka yra avarinės būklės, žinoma jau seniai. Rajono savivaldybė savo lėšomis parengė techninį darbo projektą. Intensyviai ieškota lėšų statinio rekonstrukcijai.
Kai buvo parengtas projektas, darbų vertė siekė 800 000 eurų. Dabar, pakilus statybos kaštams, vertė gali siekti iki 1 milijono eurų.
Baigiantis buvusios valdžios kadencijai savivaldybės delegacija vyko į Aplinkos ministeriją derėtis, kad būtų skirta lėšų šios užtvankos remontui. Deja, nepavyko.
Motyvuota, kad iš aplinkosaugos lėšų skiriama tik šalies esamose užtvankose žuvitakiams įrengti.
Žygių daryta ir po to, kai 2022 metais Panevėžyje buvo sulūžusi Nevėžio užtvanka ir vanduo pasipylė į gyvenvietes. Dėl šio lūžio buvo paskelbta ekstremali situacija.
Tuomet konstatuota, kad šalyje daugelio užtvankų situacija prasta. Tačiau ir tuomet lėšų avarinių užtvankų remontui neatsirado.
Aplinkos ministerija kol kas pasiūlė vienintelį sprendimo būdą – seniausio dirbtinio Lietuvoje Širvėnos ežero vandenį… išleisti.
Biržiečiai gerai žino, ką Širvėnos ežeras reiškia kultūrine, rekreacine ir ekologine prasme.
Pasak savivaldybės paveldosaugininko Daliaus Mikelionio, Širvėnos ežeras užtvenktas 1586 metais prieš atsirandant Biržams. Užtvenkus vandenį jis užpildė požemines tuštumas ir sustabdė karsto reiškinių atsiradimą.
Naujoji užtvanka pastatyta 1989 metais. Užtvenkto Širvėnos ežero plotas yra 350 hektarų, gylis siekia 2,22 metro. Širvėnos ežero paskirtis yra kultūrinė – buitinė, rekreacinė, landšaftinė.
