Į socialinę riziką patiriančias šeimas žiūrima atidžiai, ribojama jų galimybė savarankiškai naudotis paramos pinigais ir pan. Ar nereikėtų griežčiau pažiūrėti ir į valstybės paramos dalytojus bei tikslinių lėšų panaudojimo apskaitos tvarkytojus?
Parama vaikams – ne tiesioginėmis išmokomis
Oficialu: Europos vaiko garantijų sistemos „Vaiko garantijos“ lėšos skiriamos užtikrinti nemokamą arba prieinamą ikimokyklinį ugdymą, sveikatos priežiūrą, sveiką mitybą ir tinkamas būsto sąlygas pažeidžiamiems vaikams. Teisę gauti paramą (paslaugų ar materialine forma, o ne tiesioginėmis išmokomis į rankas) turi vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tarp jų ir vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.
Kai europinė sistema tampa „kolūkietiška“, o domėjimasis – „skundimu“
Minėtos sistemos „Vaiko garantijos“ lėšomis finansuojamu projektu pasidomėti paskatino vienos Biržuose gyvenančios šeimos patirtis. Iš jos formuojasi įspūdis, kad Savivaldybės sistemoje atsidūrusios vadinamosios garantijos kai kuriais atvejais panašios į sovietmečio sandėlį, iš kurio valdiški grūdai dalijami sandėlininko nuožiūra.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame liepos 28 d. antradienio laikraštyje.
