Kvapai – viena iš įdomiausių ir paslaptingiausių temų. Jų galia neabejoja daugelis. Kvapas gali mus nukelti į vaikystę, sugrąžinti gražiausius gyvenimo prisiminimus arba atvirkščiai – priminti sunkius momentus. Garsusis 20 amžiaus prancūzų rašytojas Marselis Prustas netgi parašė visą ciklą pasaulio literatūros klasika tapusių romanų „Prarasto laiko beieškant“, kurių atspirties tašku tapo vaikystėje valgyto pyragėlio kvapas, dar kartą užuostas jau būnant suaugusiu.
Kai kurie žmonės tiki, kad kvapai veikia ir kaip afrodiziakai, padedantys suvilioti jiems patinkantį žmogų, arba atbaido nuo piktųjų jėgų. Kavos kvapas daugelį iš mūsų prabudina kiekvieną rytą. Dažnai net nesusimąstome, koks procesas vyksta mūsų organizme, kad bet kokį kvapą užuostume. O koks tuomet yra ryšys tarp skonio ir kvapo, jeigu praradę uoslę dažniausiai nebejaučiame ir maisto skonio? Šiame straipsnyje pateikiamos visos įdomybės, susijusios su kvapų pasauliu ir uosle.
Kaip mes užuodžiame kvapus?
Kvapas prasideda nosies gale, kur audinyje yra išsidėstę milijonai jutimo neuronų – jie vadinami uoslės epiteliu. Šių ląstelių galiukuose yra baltymai (receptoriai), kurie suriša kvapo molekules. Receptoriai yra tarsi spynos, o raktai, kuriais jas galima atrakinti, yra ore sklandančios kvapo molekulės. Žmonės turi apie 450 skirtingų tipų uoslės receptorių (šunys, pavyzdžiui, maždaug 2 kartus daugiau). Receptorių sudėtingumas ir jų sąveika su kvapo molekulėmis leidžia mums aptikti ir atpažinti įvairius kvapus. Tai, ką mes įprastai laikome tam tikru kvapu, pavyzdžiui, šviežiai nupjautos žolės, yra nervinis kodas, sukurtas iš daugybės kvapo molekulių ir receptorių sąveikos.
Šis nervinis kodas prasideda nuo nosies jutimo neuronų. Kai kvapo molekulė prisijungia prie receptorių, ji inicijuoja signalą, kuris iš jutimo neuronų keliauja tiesiai į uoslės lemputę – priekinių smegenų pagrindo struktūrą, kuri perduoda signalą į kitas smegenų sritis papildomam apdorojimui.
Skonis ir uoslė
Maisto skonis be uoslės tiesiog neegzistuoja, tikriausiai tai yra pastebėjęs kiekvienas. Tikrąjį maisto skonį sudaro kvapo ir skonio kombinacija. Pagal skonio receptorius žmogaus liežuvis gali atpažinti tik saldų, rūgštų, kartų, sūrų ir umami skonius, kurie patys savaime neturi jokio išskirtinumo ir gali būti net nemalonūs. Būtent žmogaus uoslė suteikia šiems skoniams savitumo ir ryškumo. Nosies užsikimšimas ir kiti uoslės sutrikimai lemia, kad net ir mėgstamiausi patiekalai gali prarasti savo skonį. Vienas iš natūralių būdų uoslės atgavimui yra kvapų lavinimas. Jo esmė – žmogus išsirenka 4 stiprius kvapus ir uosto juos iš eilės po 4 kartus apie 20 sekundžių. Tai reikėtų kartoti apie 6 savaites.
Žmonių ir gyvūnų uoslės sugebėjimai
Jau labai seniai egzistuoja nuomonė, kad žmonių uoslė yra žymiai prastesnė už gyvūnų, ypač šunų ir graužikų. Vis dėlto tai ne visai tiesa – naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus uoslė yra daug geresnė nei manyta anksčiau. Pasirodo, žmonės gali užuosti net daugiau nei 1 trilijoną kvapų. Kvapai mus veikia net ir tada, kai sąmoningai to nesuprantame – jie sukelia nevalingas fiziologines ir hormonines reakcijas, psichologinį atsaką. Prie vienų žmonių mus traukia labiau nei prie kitų taip pat dėl kvapo.
Kalbant apie gyvūnus, geriausia uosle pasižymi meškos, kurios turi didžiules nosis, vadinasi, ir labai daug uoslės receptorių. Taip pat puikiai kvapą užuodžia rykliai. Uoslė yra pagrindinis jų gebėjimas, leidžiantis medžioti – rykliai užuodžia vandenyje sužeistą gyvūną net iš daugiau nei 1,5 kilometro atstumo.
Kvapai ir prisiminimai
Turbūt kiekvienas žmogus turi kvapus, kurie jam primena tam tikrus žmones, emocines būsenas ar netgi vietas. Palyginti su kitais jutimais, stipresnis emocinės atminties ryšys būtent su kvapu gali būti paaiškinamas stipriu uoslės sistemos ryšiu su limbine sistema (smegenų funkcijos), kuri dalyvauja reguliuojant emocijas ir emocinius prisiminimus. 2010 metais „Amerikos psichologijos žurnale“ publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad prisiminimai, susiję su kvapais, nebūtinai yra tikslesni, tačiau daug intensyvesni emociškai.
Mokslininkai teigia, kad epizodiniai prisiminimai arba prisiminimai apie konkrečius įvykius iš pirmojo asmens perspektyvos yra ta vieta, kurioje uoslė su prisiminimais susisieja geriausiai. Ryšys tarp kvapo ir atminties taip pat yra susijęs su sveikatos problemomis. Suprastėjusi uoslė gali būti labai ankstyvas su atminties praradimo susijusių ligų, tokių kaip Parkinsono liga arba Alzheimeris, požymis.
Įdomiausi faktai apie kvapus ir uoslę
- Vienas iš įtaigiausių vaikystės kvapų – kreidelės. Viena apklausa parodė, kad net 85 proc. žmonių prisiminė savo vaikystę, kai užuodė jų kvapą.
- Uoslė labai greitai prisitaiko prie kvapų – užėję į kepyklą bandelių ir duonos kvapą jausite labai ryškiai, bet ilgiau pabuvus patalpoje jie išblės.
- Uoslė iš visų pojūčių išsivysto pati pirma – dar prieš kūdikiui gimstant ji jau būna susiformavusi ir pilnai funkcionuojanti.
- Moterų uoslė yra žymiai stipresnė negu vyrų – ji dar labiau sustiprėja pirmojoje menstruacinio ciklo pusėje.
- Ne tik žmonės turi savo mėgstamus kvapus – gyvūnai taip pat. Pavyzdžiui, katėms patinka valerijono, liūtams – mėtų, o kupranugariams – tabako kvapas.
- Įsitikinimas, kad rytais gali prabudinti tik kavos kvapas yra beveik teisingas. Kol miegame, mūsų uoslė yra „išsijungusi“, tad jeigu ryte pirmiausia verdame kavą, ji mus ir prabudina.
- Budinančios kavos galite įsigyti Coffeeloft‘e.
- Sutrikimas, kai žmogus negali nieko užuosti, vadinamas anosmija.
