Penktadienį buvo minima Europos kaimynų diena. Tądien žmonės buvo raginami tiesiog savo kieme ar sode suruošti nedidelę šventę arba tiesiog draugiškai pasikalbėti su šalia ar kitapus gatvės esančiais kaimynais. To paties penktadienio ryte sulaukta kitokios kaimynystės liudijimų.
„Aš nebūsiu aš, jei nepriversiu policijos padaryti kratos pas mano kaimynus. Pas juos yra mano dingusios kelnės“, – tvirtai kalbėjo į redakciją paskambinusi Vabalninko miesto gyventoja.
Dėl suprantamų priežasčių moters vardo neminėsime. Galima tik pasakyti, kad ši garbaus amžiaus moteris prieš keletą metų apsigyveno Vabalninko bendrabutyje, socialiniame būste.
Moteris pasakojo neturinti sveikatos, tris kartus per dieną gydytojos nurodymu turinti matuotis kraujospūdį. Birželio 11 dieną jai paskirtas vizitas pas gydytoją. Bet iškilo problema, kad vabalninkietė tikina neturėsianti kuo apsivilkti. Mat skalbti rūbus bijo, kad šie nedingtų.
Pensininkė porino, kad prieš metus kaimynystėje esančiame socialiniame būste apsigyveno socialines pašalpas ir neįgalumą gaunanti remtina šeima. Sako, jie nieko neturi, kaimynų prašinėja tiek cukraus, tiek kavos, saldainių.
Senolė prieš kurį laiką išsiskalbė savo rūbus. Po kiek laiko dar neišdžiūvę jie buvo numesti nuo virvės.
Paaiškėjo, kad rūbus numetė jaunoji kaimynė. Senolės perspėta šiuos ji vėl pakabino.
Kitą kartą išsiskalbus rūbus nuo virvės dingo užvalkalas. O paskutinį kartą ji neberado viršutinių kelnių.
Senolė vagyste kaltina tik šiuos žmones, nes, anot jos, kol nebuvo šių kaimynų, niekas nedingdavo.
Geriau supus kalėjime
Dar vienas incidentas su kaimynais pasiekė tokią ribą, kad teko įsikišti policijos pareigūnams.
Senolė kaimynės, kurią kaltina vagyste, dukters paprašė nueiti į parduotuvę. Reikėjo nunešti jos užbraukytus loterijos bilietus, kad pardavėja išspausdintų tikrus. Už nuėjimą ji pasiūliusi 2 eurus.
Mergaitei ilgai nesugrįžus senolė jos pradėjo ieškoti. Sulaukė tik po keleto raginimų, tačiau ši atnešė ne tuos bilietus, kokių prašė, ir ne visą grąžą.
Vabalninkietė mergaitės motinos pareikalavo pinigų. Ši jai pažadėjusi grąžinti, kai jų turės. Dar sako ją iškoneveikusi visokiais žodžiais ir išsakiusi savo teisybę, ką apie ją galvoja.
Senoji nutarė taip visko nepalikti ir ieškoti pagalbos policijoje.
Atvykę pareigūnai išklausė abi nestokojusias viena kitai priekaištų puses. Kaimynė pažadėjo po birželio 10 dienos gavusi pinigų grąžą už dukterį sugrąžinti.
„Sutikau palaukti. Policininkai sakė, kad jie bus liudininkai, kad ji man pažadėjo atiduoti“, – kalbėjo senolė.
Nepaisant pareigūnų pažadų, vieno pensininkės pageidavimo jie neįvykdė. Policininkai atsisakė pas kaimynę daryti kratą ir ieškoti dingusių senolės kelnių.
„Policininkams sakiau, kad netylėsiu. Nors ir Vilnių pasieksiu, bet teisybę surasiu. Priversiu padaryti kratą pas mano kaimynus“, – kalbėjo garbaus amžiaus vabalninkietė.
Dar ji tikino, kad, jei bus pasiūlyta kreiptis į teismą, ji padarysianti savo teismą: maišas ant galvos – ir su pagaliu į gerą vietą.
„Geriau kalėjime supūsiu, bet neleisiu, kad iš manęs juoktųsi“, – graudinosi ligota senolė.
Gyvena kaip visi
Vabalninko seniūnijos darbuotojai sako žinantys tiek kratos besišaukiančią senolę, tiek jos kaimynus. Senolė, pasak jų, kartais ieškanti, ko nepametusi. Tarkim, pasiskundžia prasta elektros instaliacija, nors taip nėra. Paskutinį kartą dejavo ir dėl dingusių kelnių.
Darbuotojai moteriai pasakė jos kelnių tikrai nesurasiantys ir patarę kreiptis į policiją.
Na, o senolės kaimynai gyvena kaip ir „visi, gaunantys pašalpas“. Kartais, atrodo, net geriau nei tie, kurie dirba.
Tai va tokia kaimynų dienos istorija. Ar ji kaip nors išsiplėtos, ar tuo ir baigsis, ar atsiras dingusios moters kelnės ir ar ji turės kuo apsirengti važiuodama pas gydytoją, parodys netolima ateitis.
