Gal su ja gyventi bus pragaras, bet galite būti garantuotas, kad jūsų kapavietė po mirties bus kruopščiai prižiūrima. Taip aštraliežuviai vertina lietuvaičių moterų bruožą rūpestingai prižiūrėti artimųjų kapus. Toks tautos bruožas nusipelno pagarbos, tačiau yra vienas paradoksas.
Kruopščiai sutvarkyta kapinių teritorija ir už kapinių tvoros suverstos šiukšlių krūvos lyg ir nederėtų, bet tai kažkaip neprieštarauja lietuviškam pasaulio tvarkos suvokimui. Nuolatinė seniūnijų kova su tokiais sąvartynais jau duoda vaisių, bet dabar į tvarkos priešininkų gretas aktyviai įsijungė kapaviečių ir paminklų rekonstruotojai.
Kaip beviltiškas žodžio pralaimėjimas prieš materiją atrodo betono atliekų krūvoje styranti lentelė su užrašu, kad čia griežtai draudžiama pilti žemes, dėti antkapius ir kitokias šiukšles.
Tokį vaizdą galima regėti kitoje centrinių Biržų kapinių pusėje, pakeliui į naują kapinių kvartalą.
Pasak Biržų seniūnės Kristinos Undzėnienės, čia buvo atvežta net paminklų ir antkapių su mirusiųjų pavardėmis iš senųjų Pabiržės kapinių. Tokį tarpkapinį bendradarbiavimą pavyko sutramdyti įsijungus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui bei Pabiržės seniūnijai. Tačiau smulkesnių nuolaužų ir betono atliekų krūva auga. Ir jas čia suneša ne nabašninkai, o jų amžinojo poilsio vietą puošiantys artimieji.