Ne tik į kultūros centrą, bet ir į jo sceną skubėjo ir patys mažiausieji biržiečiai, ir paaugliškų metų sulaukę, ir šokio išsiilgusios vaikų mamos. Tuo tarpu salė vos talpino įvairaus amžiaus šokėjų artimuosius bei draugus. Visi jie buvo kupini puikios nuotaikos, gerų žodžių, optimizmo.
Pradėta nuo padėkų ir sveikinimų, kad vėliau būtų galima atsiduoti šokio ritmui. Pirmoji į susirinkusiuosius kreipėsi pati šokių namų įkūrėja Veronika Morkvėnaitė-Lansbergienė, dėkodama žiūrovams ir rėmėjams.
Pirmieji sveikinimai – iš Biržų rajono savivaldybės vicemerės, buvusios Veronikos fizikos mokytojos Astros Korsakienės. Linkėta kūrybiškų minčių, idėjų ir laiko jas įgyvendinti. „Talentingą mamą, mokytoją, vadybininkę, turinčią gerą vyrą“, renginio pradžioje gyrė ir Biržų rajono savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė. Pastebėta, jog į laisvės sparnus išauginančio šokio pamokas vaikai eina niekieno neverčiami, kupini entuziazmo ir džiaugsmo.
Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė džiaugėsi galėdama matyti „degančias vaikų akis“ ir perdavė muziejininkų dovanas. Už šokio pamokas dėkojo vaikų tėvai ir patys Veronikos mokiniai, sakydami „ačiū už tikėjimą jais, už tai, kad Biržai gali ir moka šokti gatvės šokius“.
Šokio fiestoje pasirodė kelios PA.SHOCK komandos nuo pačių mažiausiųjų penkiamečių iki paauglių ir net vaikų tėvų. Žiūrovams šokėjėliai stengėsi parodyti, ką jie išmoko per penkerius šokių namų gyvavimo metus.
Gimtadienio šventėje ne tik šokta, bet ir suspėta papasakoti apie gatvės (arba urbanistinių) šokių istoriją. Paminėta, jog jie pasaulio šalis pasiekė iš Jungtinių Amerikos Valstijų XX a. 7-8 dešimtmetyje. Lietuvoje apie juos sužinota truputį vėliau dėl tuomet buvusių politinių suvaržymų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pamažu pradėjo atsirasti breiko būreliai, vėliau – hiphopas, popingas ir kt.
Mokytojos Veronikos mokiniai žiūrovams priminė ir pačios mokytojos kelią į gatvės šokius Biržuose, studijų metus bei šokių mokyklos kūrimo rūpesčius.