Vykdomąja valdžia tapusiam savivaldybės merui dabartiniai opozicionieriai konservatoriai ir „atgimiečiai“ nenori leisti to, ką nedvejodami leido dviem buvusiems administracijos direktoriams.
Merui patikėtų tik gramatinių ir skyrybos klaidų taisymą?
Ankstesnėse Biržų savivaldybės valdžios kadencijose techniniu vadintas tarybos sprendimas šią savaitę virto rimtu svarstymu apie pasitikėjimą rajono vadovu.
Kalbama apie Savivaldybės teisės aktą, leidžiantį merui, esant būtinybei, savo potvarkiu tikslinti (keisti ar papildyti) savivaldybei skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų (KPPP) objektų sąrašą. Anksčiau tokią teisę taryba buvo suteikusi administracijos direktoriams. Motyvuota tuo, kad prireikus skubiai reaguoti į kelių tvarkymo finansavimo pokyčius, trikdžius dėl rangovų, nereikėtų kiekvieną kartą šaukti tarybos, gaišti laiką ir taip trukdyti dažnai vėluojantiems darbams.
Dabar tokios teisės nenorėta suteikti merui Kęstučiui Knizikevičiui, po Vietos savivaldos įstatymo pasikeitimo tapusiam ne tik politine, bet ir vykdomąja valdžia. Tokią mintį išsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir „Biržų atgimimo“ frakcijos atstovai. „Ekonomikos komitete šitą siūlymą iškėliau aš ir Irutė Varzienė“, – tarybos posėdyje sakė „atgimietis“ Kęstutis Isakas. Jis kalbėjo apie administracijos direktorės Jurgos Bagamolovienės teikiamą naują sprendimo projektą, parengtą atsižvelgus į „atgimiečių“ ir konservatorių siūlymus. Naujame sprendimo variante nurodyta, kad dokumentus dėl lėšų keliams meras savo potvarkiu gali tikslinti tik „dėl rašymo ir aritmetinių apsirikimų, techninio pobūdžio klaidų ir pan., kai nekeičiama dokumento esmė ir nepažeidžiama išimtinė Tarybos funkcija“.
O buvusieji direktoriai teisingai pasirašinėjo dokumentus?
Į mero galių apribojimą, gimusį po opozicinių frakcijų siūlymo Ekonomikos ir finansų komitete, pirmasis reagavo „valstietis“ Audrys Šimas.
„Man atrodo, kad eilinį kartą kažkam nuolaidžiaujama ir pataikaujama… Atsiranda nepasitikėjimas meru… Čia sėdi vienas iš buvusių administracijos direktorių, antrojo nėra. Jiems buvo kitokios sąlygos pasirašant šitas sutartis. Tada jie niekada nekėlė šitų klausimų“, – kalbėjo A. Šimas apie konservatorius ir „atgimiečius“.
Šitų partijų atstovai Irutė Varzienė (dėl tarnybinių užduočių ji posėdyje nedalyvavo) ir Vidas Eidukas praėjusią kadenciją ėjo administracijos direktorių pareigas.
„Dabar jie (opozicija) iškėlė klausimą, kad reikia apriboti tokią teisę merui. Tai man tada logiškai iškyla klausimų, ar dabartiniai tarybos nariai, būdami administracijos direktoriais, teisingai pasirašinėjo dokumentus. Aš net siūlyčiau padaryti kontrolę dokumentų, pasirašytų jų kadencijos metu, ar teisingai buvo nusiųsti pinigai į vieną ar kitą objektą“, – kalbėjo A. Šimas.
Skaidrumo siekimas ir gėrio rajono žmonėms siekimas
„Ko iš esmės bijoma tokios pataisos, nes tai leis skaidriau dirbti“, – pataisą gynė K. Isakas. Anot jo, mero teisių niekas neriboja, tačiau apie visus pasikeitimus Taryba turi teisę ne tik žinoti, bet ir spręsti tokias ypač opias kelių problemas.
Į A. Šimo pastabą, kad Tarybai iš viso nereikėtų svarstyti 18 valandų prieš posėdį papildomai pateikto naujojo varianto, reagavo I. Drevinskaitė: „Nereikia žaisti šiais terminais. Ar mes kalbam apie pataikavimą opozicijai, ar mes kalbam apie bendrą darbą ir gėrio kūrimą rajono žmonėms?“
Politikė nuogąstavo, kad su tarybos nariais tartis žadantis meras kalbėsis tik su valdančiosios koalicijos nariais, o ne su opozicionieriais. I. Drevinskaitė abejojo, ar meras taip neperkels atsakomybės valdančiajai daugumai.
„Atsakomybė bet kuriuo atveju yra mero“, – atsakė K. Knizikevičius.
Nerijus Ubartas, Dalius Drevinskas, Giedrius Mociūnas kalbėjo, kad reikia pasitikėti žmonių išrinktu meru.
Vadinasi, reikia balsuoti už pirminį projektą be apribojimų, suteikiančių merui teisę taisyti tik technines ir rašybos klaidas.
Aštriai reagavo į konservatoriaus kalbą
„Atrodo, kad norima vieni kitiems tiesiog įkąsti. Ar iš tikro merui apsunkintų darbą šita sukonkretinta nuostata? Taryba daugiau norėtų žinoti apie sprendimus“, – opozicijai pritarė darbietė Simona Bindariūtė.
„Informaciją bet kuriuo atveju teikčiau ir apie techninius pakeitimus“, – atsakė meras.
Už mero teises ribojančias pataisas pasisakė ir konservatorius Dalius Barkauskas, įpylęs žibalo į prisiminimų ugnį.
„Niekas nekvestionuoja pasitikėjimo meru. Tai praėjusios kadencijos istorijos – kai prie buvusio mero sodybos buvo asfaltuojamos gatvelės, kai kaime, kuriame gyvena keletas politikų, pirmumo teise buvo asfaltuojamos kelios gatvės. Jos ir užduoda mums klausimų, ar tikrai mes galim vienam asmeniui duoti sprendimo teisę? Gal vis dėlto nesunku susirinkti į neeilinį posėdį dėl vieno, dviejų ar trijų klausimų ir nuspręsti, ar keičiam eilę, ar ką, bet balsuoti sąžiningai ir nepalikti net galimybės kvestionuoti mero sąžiningumo“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Biržų skyriaus pirmininkas.
Meras priminė, kad tokius pasiūlymus buvo galima teikti anksčiau. „Parašą dėjo ir administracijos direktorė. Kodėl tuomet tokių pasiūlymų neteikta?“ – reagavo meras K. Knizikevičius.
„Anksčiau šituos dokumentus pasirašydavo administracijos direktorius, o ne meras“, – tikslino A. Šimas.
„Kodėl jūsų frakcija tuomet nekėlė tokio klausimo ir nekvestionavo sistemos sąžiningumo?“ – klausė D. Barkauskas.
„Dokumentus, kur buvo asfaltuojami keliukai, įvardyti Daliaus Barkausko, pasirašė administracijos direktorė ir nekvestionavo nei sąžiningumo, nei tų dalykų teisėtumo. Galbūt Dalius žino daugiau vidinių dalykų apie partijos buvusios vadovės sprendimus“, – į konservatoriaus kalbą reagavo praėjusios kadencijos valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais kartu dirbusios socialdemokratų partijos atstovas Audrius Jukna.
Taryba balsavo dėl abiejų sprendimo variantų. Daugiau balsų surinko pirminis sprendimo projektas be opozicijos siūlytų pataisų dėl apribojimų merui. Sprendimą palaikė 14 politikų, o 10 (3 konservatoriai, 5 „atgimiečiai“ ir 2 darbietės) balsavo „prieš“.
