Vytauto gatvėje šviečiantis kalėdinis medis žymi ir grožio salono gimtadienį, ir grožį kuriančios moters vidinį spindesį.
Pranašingos mintys
Apsisuko metų ratas ir pačiame Biržų centre įsikūręs grožio salonas atšventė pirmąjį gimtadienį. Jis sutampa su adventinio laiko pradžia – ypatinga Kalėdų laukimo dvasia.
Gimtadienio šventė tviskėjo aukso spalvomis, švytėjo mielais veidais, skambėjo muzika ir gerais linkėjimais bei gražiais žodžiais. Svečiai buvo ne tik iš Biržų – jų atvyko iš Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Kauno.
„Tikiu skaičių magija,“ – šypsosi salono įkūrėja vizažo ir permanentinio (ilgalaikio) makiažo meistrė Sandra.
Vytauto gatvės 11-1 pastate grožį kuriančios specialistės veiklos pradžią žymi data 2022 12 02.
Pasak Sandros, pasitvirtino Airijoje gyvenančios numerologės mintys – salono vieta bei įkūrimo data tapo sėkmės talismanu.
Miesto kvartalas tarp parduotuvės „Maxima“, bažnyčios ir turgaus Sandrai niekada nebuvęs artimas ar patrauklus. Ji sunkiai įsivaizdavusi, kaip čia teks „prigyti“, o dabar tiesiog nebeįsivaizduojanti savęs be šitos erdvės.
„Ir dabar, kai skamba pro salono langus matomos baltos bažnyčios varpai, aš tik dėkoju ir dėkoju Dievui už tai, ką turiu, ką jaučiu“, – kalba Sandra.
Šeštus metus Biržuose gyvenanti moteris sako anksčiau net prie miesto kalėdinės eglutės ji eidavusi tik dėl vaikų.
„Filmuodavau savo berniukus, kol rankos nuo šalčio sugrubdavo, o pačiai širdyje nekirbėjo jokia šiluma… Dabar, nepatikėsite, rytais eidama į darbą aš kiekvieną kartą užsuku prie eglutės, jaučiu jos ir šalia stovinčios bažnyčios artumą, skleidžiamą ramybę, prisimenu gražius žmones ir geras sielas, kurios egzistuoja mano gyvenime“.
Sandra kalba apie mylimiausius žmones – sūnelius Motiejų ir Simoną, mamą Vitaliją, babutę Dangirutę Kontaučiūnienę. Su dėkingumu mini mielas klientes, kurioms dėkinga už tai, kad jos yra, kad tiki ir pasitiki jos darbu.
Dainiaus Bankausko nuotr.
Pokyčių magija
Sandra sako iš numerologės išgirdusi ir mintį, kad pragaras tai anaiptol ne mūsų įsivaizduojamas katilas su jo kurstytojais.
„Pragaras – tai atgimti iš naujo ir gyventi kenčiant už praeities klaidas. Išgirdau, kad turiu paskutinį šansą savo gyvenimą nugyventi teisingai“, – kalba Sandra, kurios gyvenime įvyko nemažai pokyčių. Atsirado daugiau ramybės ir dėkingumo, suvokimo, kad kiekviena diena ir sutikti žmonės yra dovana.
Anksčiau apie tatuiruotes net minties negalėdavusios prisileisti Sandros kūną papuošė dėkingumo vėrinį primenantis MERCI. Yra ir užrašai BALANCE bei 888.
Pirmasis, pasak Sandros, primena, kad gyvenime turi ne tik imti, bet ir duoti. O trys aštuonetukai – begalybę. Džiaugsmo, meilės, gausos.
Pertraukas darbe vizažistė išnaudoja aukojimui. Tai mažytės dovanos atsitiktinai sutiktiems žmonėms. Gera matyti suspindusias senos močiutės akis, prekybos centre netikėtai gavus tai, ko ji galbūt ne visada išdrįstų pirkti…
„Mama, tu senutę padarei tokią laimingą. Tu – kaip koks Dievas“, – sako Sandrai septynmetis vyresnėlis sūnus. „Why not? (kodėl gi ne? – red.)“ – nebyliai klausia dar vienas užrašas ant gražios moters rankos.
Sandra sulaukia geriausioms dovanoms prilygstančių žodžių ne tik iš ištikimų klienčių, bet ir gatvės praeivių. Dabar jie dėkoja už kalėdinę gatvės puošmeną – spindintį medį prie grožio salono durų.
„Ir kasryt skambantys bažnyčios varpai, ir visi išgirsti geri žodžiai man kartoja, kad turiu gyventi, eiti, dėkoti už šią dieną ir joje sutiktus žmones… Kai einu namo ir iš nuovargio vos velku kojas, prisimenu pandemiją – laiką, kai sėdėjau be darbo ir pajamų. Ir tada stuburas atsitiesia, akys įgauna gyvybės – eini pirmyn…“ – kalba nuoširdumo, atvirumo ir padėkos jausmo kupina Sandra.
