Kadaise kaimo gaisrinėse dirbantys ugniagesiai asocijuodavosi su alkoholio kvapeliu ar gaisro metu vandens neturinčiomis bei gendančiomis mašinomis.
Biržų rajono savivaldybės gelbėjimo tarnybos Nemunėlio Radviliškio ugniagesių komandos ugniagesys-vairuotojas Marius Samulis kategoriškai paneigia šį dar kartais skleidžiamą mitą. Sportiškas, ūkininkaujantis, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis vyras sako, kad ne visiems lietuviams patinka, kai jų kaimyno tvartas dega.
Galvoje sukasi daug minčių
Ugniagesiu Marius Samulis dirba nuo 2002-ųjų.
Tuo metu kaimo punktų ugniagesiai dirbo po vieną. Vėliau buvo priimti sprendimai, kad vienam ugniagesiui dirbti nesaugu, jis privalo turėti porininką.
Šiuo metu Nemunėlio Radviliškio komandoje yra devyni darbuotojai.
Ar ugniagesio darbas sunkus? Marius juokiasi – kai nereikia važiuoti į įvykius, lengvas. Bet kai tenka į juos skubėti, būna visko.
„Gavęs iškvietimą, kol nuvyksti į gaisro vietą, galvoji, kaip ką reikės daryti, kas laukia. Galvoje sukasi daug minčių – svarstai, kas dega, kur sustoti, kaip vandenį paduoti. Degantis namas man tikrai nepatinka“, – sako M. Samulis. Ir cituoja kažkada girdėtą posakį: „Ugnies nereikia bijoti – ją reikia gerbti“.
Komandos, kurioje pašnekovas dirba, ugniagesiams tenka vykti į iškvietimus šiauriausiame rajono krašte. Į gaisrus jų ir Germaniškio komandos ugniagesiai atvažiuoja pirmieji, tik po to dažniausiai atvyksta gelbėtojai iš Biržų.
Į gaisrus kaimyninėje Latvijoje jiems važiuoti neteko. Tai daryti tenka germaniškiečiams – jų komandą nuo Skaistkalnės skiria tik upė.
Svarbiausia – užtikrinti vandens paėmimą
Ugniagesiams svarbiausias klausimas – užtikrinti vandens paėmimą ugniai malšinti.
Seniūnijoje yra daug vietų, kur nėra tinkamo privažiavimo prie vandens telkinių. Daugelis tokių užaugusios krūmais. Yra buvę atvejų, kad privažiavus prie vandens telkinio pirmiausia teko pasiimti motopjūklą ir išpjauti krūmynus, tik po to traukti vandenį.
„Kaskart dirbdami bijome, kad nepritrūktų vandens. Tai yra svarbiausia“, – sako vyras.
Jei vasara sausa, vanduo dingsta ir grioviuose bei priešgaisriniuose tvenkiniuose. Tuomet tenka važiuoti papildomus kilometrus, gaišti laiką ieškant vandens ten, kur jo yra.
Ugniagesiai tikisi, kad naujasis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Giedrius Mociūnas susitars su Nemunėlio Radviliškio seniūnija, kuri pasirūpins sutvarkyti visus būtiniausius privažiavimus prie vandens telkinių.
Reikėtų kvėpavimo aparatų ir darbo rūbų
Ugniagesio darbą reglamentuoja nustatytos tvarkos ir taisyklės.
Tačiau pirmam atvykus į nelaimės vietą, gali atsitikti nenumatytų situacijų.
Marius labiausiai nerimauja dėl to, kad gelbėjant žmogaus gyvybę ugniagesiams tenka eiti į degančio ar rūkstančio namo vidų. Tokiems atvejams reikėtų būti pasiruošus – kiekvienoje komandoje turėtų būti kvėpavimo aparatas. O jų kol kas nėra.
Ugniagesiai norėtų turėti ir specialią aprangą budėjimams, kuri verstų pasitempti. Dabar tik važiuojant į įvykius jie apsirengia kovinę aprangą.
Didžiausias trukdis – susirinkę žiopliai
Vieni iš didžiausių trukdžių gesinant gaisrus – susirinkę žiopliai. Dažnai gaisravietėje susiburia pusė kaimo vien dėl smalsumo. Kiti suvažiuoja net su savo mašinomis, kurios trukdo judėti ugniagesių automobiliams.
Tiesa, būna ir atvirkščiai. Atvažiavus į kai kuriuos kaimus žmonės skuba ugniagesiams padėti traukti žarnas, jas laikyti, purkšti ant ugnies.
Ugniagesys sako, kad gelbstint gyventojų turtą ar gyvybes tenka išvažinėti ir kažkieno daržus ar pievas. Bet tuo metu didžiausias prioritetas būna nuo ugnies gelbėti turtą ir gyvybes…
Remiasi vieni į kitus
Kokiu oru gaisrininkams sunkiausia dirbti? Žiemą – kai labai didelis šaltis, o vasarą – kai itin didelė kaitra.
Skaudžiausias M. Samulio darbo praktikoje buvo atvejis, kai viename kaime akimirksniu degė vadinamasis alytnamis. Nors atvažiavę ugniagesiai išpylė visą mašiną vandens, akimirksniu sugriuvo visas stogas.
Nuo 2002-ųjų, kai tik pradėjo dirbti, M. Samulis neprisimena metų, kai politikai nekalbėtų apie ugniagesių komandų sujungimą ar uždarymą. Tai, anot jo, labai trukdo psichologiškai nusiteikti, slegia nežinomybė.
Sakoma, kad kaimo ugniagesių komandų neapsimoka laikyti, nes gaisrų mažai. Bet įvykus nelaimei vietoje dirbantys ugniagesiai atvyksta pirmieji. Kai turtas dega ar reikia gelbėti žmogaus gyvybę, kiekviena minutė yra svarbi.
Kaimuose dega žolė, šienas, dega kaminai. Ugniagesiams tenka ir duris atidaryti – juos kviečia ligoniai ir kt. Nemunėlio Radviliškio ugniagesių komandai tenka važiuoti į miestelyje esančius Onos Milienės globos namus, padėti išnešti ligonius. Tenka ir užklimpusius greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilius ištraukti. Seniūnijoje yra dvi didžiulės kiaulių fermos, keli stambūs ūkiai – tai padidintos rizikos vietos.
Sportas padeda
Marius Samulis – Pakruojo karatė klubo „Cunami“ narys. Sportuoti, kaip jis sako, „dėl savęs“ pradėjo 2010 metais. Treniruotis dažniausiai važiuoja į Pasvalį.
Biržuose irgi vyksta karatė treniruotės, kurias veda iš Pakruojo atvažiuojantis treneris Valdemaras Kozlovas, bet daugiausia jos būna tik vaikams.
Vyras sako, kad sportas jam padeda darbe. Ir ne tik palaikyti fizinę formą, pagerinti savijautą, bet moko ir atsakomybės, ir kantrybės.
„Pavažinėji, pasaulį pamatai, palaikai fizinę formą“,- sako sportuojantis ugniagesys.
Bene didžiausias jo pasiekimas – 21-ajame Shokotan karatė pasaulio čempionate Anglijoje užimta trečioji vieta.
Rūpinasi, kad sugrįžtų sveiki
Kur kaime dirbantys ugniagesiai pietauja? Žinoma, valgo iš namų atsivežtą maistą, kurį dažniausiai paruošia artimiausi žmonės.
Vyras sako veiklų turintis tiek daug, kad kartais namie lieka kaip svečias. Tad vos grįžęs skuba dalinti dėmesį sutuoktinei Agnei ir ketverių metų dukrytei Benitai Faustinai.
Vyras neslepia, kad ugniagesių artimieji rūpinasi, kad iš budėjimų jie grįžtų gyvi ir sveiki. Mariaus žmona su nekantrumu laukianti žinių iš budinčio sutuoktinio.
Darbas gaisrinėje geras tuo, kad po budėjimo būna trys dienos laisvos, tad galima užsiimti papildomomis veiklomis.
Marius už septynių kilometrų nuo Nemunėlio Radviliškio turi augalininkystės ūkį.
Laisvalaikiu šeima mėgsta pasivaikščioti po Biržus. Jiems patinka lankytis Astrave, vaikščioti prie ežero, pabūti prie fontanų. Ir džiaugiasi, kad miestas taip išgražėjo.
Samulių šeima mėgsta keliauti po Lietuvą ir Latviją, turistines keliones. Bent kartą per metus stengiasi pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Šią vasarą lėktuvu pirmą kartą skrido ir mažylė – lankėsi Kroatijoje.
Mokėti džiaugtis gyvenimu ir saugoti save
Kokių linkėjimų ugniagesys turėtų žmonėms ateinančiais metais?
Kad visi būtų sveiki ir laimingi. Labiau saugoti save. Specifinis ugniagesio linkėjimas – išsivalyti būstų kaminus, susitvarkyti krosnis, jų neapkrauti malkomis ir pagaliukais bei kitais degiais daiktais. Taip pat turėti priešgaisrines signalizacijas ir… iš jų daviklių neišimti baterijų.
Marius biržiečiams linki į gyvenimą pažiūrėti pozityviai – juk daug kas priklauso nuo žmogaus požiūrio.
„Kartais diskusijos apie kreivą šaligatvio plytelę ar remontuojamoje gatvėje iškastą gyvatvorę užima daugiau vietos, nei galimybė pasidžiaugti tvarkomais ir gražėjančiais Biržais“, – pastebi M. Samulis.
