Biržietės Nataljos Leknickienės gyvenimo varikliai – keturi jos mylimi anūkai, kuriems skiria visą savo laisvą laiką, investicijas ir organizuoja „babadienius“. Taip pat – maudynės visais metų laikais.
„Aš nesu sveikuolė, nes valgau viską. Bet nors vieną dieną neišsimaudžiusi jaučiuosi kaip nesava“, – sako moteris.
Basa ant sniego
Natalja sako visą gyvenimą mėgusi vandenį, poilsį prie jūros. Kai tik būdavo galimybė išsimaudyti, tą darydavo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Mėgstamiausias jos maudynių laikas – vakare, prieš miegą.
Prieš penkerius metus vyriausiam Nataljos sūnui Vadimui gydytojai dėl sveikatos problemų patarė daug sportuoti, prižiūrėti mitybą, eiti dažnai maudytis. Tad abu su mama susitarė kartu pradėti plaukioti.
Buvo balandžio mėnuo. Vedžiodami šuniuką mama ir sūnus nuėjo į Biržų miesto centrinį pliažą. Be jokio apšilimo jie įšoko į vandenį. Buvo šokas, bet patiko. Tad kurį laiką plaukioti eidavo kartu, vėliau sūnus maudynes tęsė Vilniuje.
Vadimas po kiek laiko, numetęs 40 kilogramų svorio, maudynes baigė.
O mama sako užsikabinusi ir besimaudanti beveik kasdien.
„Prisimenu A. Dauguviečio parką per Kalėdas. Vėjas, pūga, sniego iki kelių. Nusimaunu vieną batą, pastatau koją ant sniego ir žviegiu per visą parką. Nusimaunu kitą koją – vėl tas pats. Buvo šalta, maudžiausi su kepure. Sakiau, viskas, be pavasario nesimaudysiu“, – prisimena moteris.
Tačiau praėjus kelioms dienoms sausio pradžioje dukra jai atsiuntė nuorodą, kur biržiečiai ragino vieni kitus susiburti maudytis. Moteris pasirodė sutartu laiku šeštadienį A. Dauguviečio parke, tačiau nepasirodė nė vienas žmogus. Natalja viena įšoko į ledinį vandenį.
Vėliau paaiškėjo, kad grupė buvo pakeitusi susitikimo laiką, tačiau sutarė susitikti kitą kartą.
Beveik dešimties biržiečių grupė pradėjo maudytis kartu, tačiau buvo sunku susiderinti laiką, kad jis būtų patogus visiems. Vieniems norisi maudytis ryte, kitiems – po darbo, tretiems – vakare. Tad susitinka nebent iš anksto susitarę šventėms. Tarkim, kartu šventė Vasario 16-ąją, į ledinį vandenį nešdamiesi Lietuvos trispalvę…
Natalja su bendraminčiais brido į vandenį šių metų sausio 18-ąją – naktį, kai tikima, jog 24 valandą vanduo būna gyvas. Nuo tos nakties priimamas iššūkis 30 dienų maudytis vandenyje nė vienos nepraleidus.
„Aš nelabai tuo tikiu, bet palaikau kompaniją. Tikiu, kad toks vanduo labai sveikas“, – sako pašnekovė.
Nerti į vandenį sunkiau vasarą
Ar sunku maudytis žiemą? Natalja sako, kad į vandenį įlipti sunkiau vasarą, kai kūnas būna įkaitęs.
„Viskas priklauso nuo to, kaip nusiteiki. Lipant į šaltą vandenį reikia giliai kvėpuoti“, – pataria moteris.
Ji sako, kad organizmas į ledinį vandenį reaguoja skirtingai. Būna, kad šalčio adatėlės smaigsto, būna, kad išpila karštis.
Po maudynių ji dažniausiai nenusišluosto kūno – jį išdžiovina vėjas. Rankšluostį naudoja tik kojoms nusivalyti. Eidama maudytis rengiasi plačius rūbus, kad galėtų kuo greičiau apsirengti.
Kodėl žiemą žmonės dažniausiai maudosi A. Dauguviečio parko maudykloje Apaščios upėje? Pasirodo, čia vienintelė vieta Biržuose, kuri beveik niekada neužšąla. Be to, čia yra laiptai į vandenį, šalia pastatyta persirengimo kabina. Tiesa, ši per maža, o atvira dalis nusukta į taką, kur bėgioja sportininkai, žmonės vedžioja šunis. Tad daugelis maudynių mėgėjų persirenginėja pavėsinėje arba naktį pačiame parke.
Vasarą moteris dažniausiai maudosi centriniame pliaže Širvėnos ežere arba biržiečių pamėgtose vadinamosiose raugalytės, varlynėlio maudyklose.
Praeiviai, pamatę žiemą besimaudančius žmones, kartais pamojuoja, kiti nusistebi.
Moteris sveikuoliais save vaidinančių „Palangos ruonių“ susibūrimuose nedalyvauja, nors esant progai žada nuvykti.
Maitinasi ne sveikuoliškai
„Aš nesu sveikuolė, nes valgyti mėgstu viską“, – sako Natalja. Dažniausiai valgo… naktį. Beveik miegodama gali nueiti iki šaldytuvo, atsignybti netikro zuikio gabalą, prisidėti pilnas chalato kišenes saldainių ir kramsnoti.
Moteris mėgsta ūkišką maistą. Mėgstamiausi – šašlykai be ryžių, balandėliai, kotletai, įvairios sriubos.
Biržuose jai labai patinka kavinukė „Kū tujė“, gaminanti sočiai ir skaniai. Ir stengiasi nepraleisti dienos, kai gaminami cepelinai. Dažnai prašo išvirti ir virtinukų.
„Kai gyveni viena, gaminti neapsimoka“, – svarsto moteris. Tiesa, tai negalioja, kai pas ją apsilanko anūkai. Jiems gaminti valgį močiutė gali net naktį.
Savo sugebėjimus virtuvėje ji demonstruoja kepdama grybukus. O kartą vienam šeimos gimtadieniui per naktį prikepė 40 cukrinių kaštonų…
Jubiliejų šventė vandenyje ir su anūkais
Tiesa, Natalja retai būna viena. Jos didžiausia meilė – keturi anūkai: Andrėja, Ronaldas, Elvė ir Faustas. Mažiesiems ji skiria visą savo laisvą laiką, energiją, investicijas.
Moteris prisimena, kaip jos vyresniajai anūkei lauktuvių atnešdavo babos sugalvotas vilkas. O dabar anūkui lauktuvių atneša kiškis. Jei pas anūką atbėga ožys, baba neša jį išmesti konteinerį. Ir dažnai veda į lauką ganyti varnų – kad prieš miegą išsilakstytų…
Anūkai noriai su močiute važiuoja ir į Turkiją pailsėti, ir į vandens parkus.
Moteris neseniai atšventė savo 60-ąjį gimtadienį. Jos svarbiausi svečiai, žinoma, buvo mylimi anūkėliai. Pirma šventės dalis buvo lediniame vandenyje, o likusi – pietūs kavinukėje „Amplua Waffle“.
Tempia kibirus mį penktą aukštą
Natalja užaugo Dirvonakių kaime. Jos tėveliai ir abu broliai jau išėję į Anapilį.
Baigusi Biržų „Atžalyno“ vidurinę mokyklą, vėliau hidromelioracijos technikumą, Natalja pagal specialybę nedirbo. Devynerius metus darbavosi prekybos centre „Norfa“, vėliau pas ūkininkus.
Dukrai padėjo auginti vaikus. O pastaruoju metu dirba įmonėje „Moderni statyba“, valo 40 Biržų miesto laiptinių.
„Iš pradžių būdavo labai sunku. Ypač kai gyventojams kas nors nepatikdavo. Mane tuometinė vadovė Aida Kulbienė ramindavo kaip motina“, – kalba moteris.
Daugiabučiai – atskiras pasaulis. Valytoja gali sulaukti priekaištų palikusi, kai kurių gyventojų manymu, per šlapius laiptus ar perstūmusi laiptinėje stovintį baldą.
Tačiau didžiausia moters baimė – kad nepargriūtų ant laiptų, kai reikia į penktą aukštą tempti kibirus, sklidinus vandens.
„Pavargstu – pasėdžiu, pailsiu“, – sako N. Leknickienė.
Nebeliko skausmų
Per pastaruosius penkerius metus ji sako susirgusi tik du kartus. Bet ne dėl maudynių – kai darbe sušilusią vėjas perpūtęs.
„Anksčiau naktimis sąnariai skaudėdavo, venos, raumenys. Naktį atsikeldavau ir nežinodavau, kurią koją pradėti trinti pirmą… O dabar to seniai nebereikia. Negeriu jokių maisto papildų. Kai darė venų echoskopiją, sakė, kad kraujo pratekamumas 100 procentų“, – džiaugėsi moteris.
Mamos maudynės iš pradžių gąsdino jos vaikus. Bet vėliau jie susitaikė su mintimi, kad mamos neperkalbės.
„Kai žiemą neišeina nusimaudyti, nerandu sau vietos“, – tikina moteris.
Savo pomėgio Natalja nežada atsisakyti. O jei atsirastų norinčių prisijungti, mielai bristų į vandenį kartu.
