Kaip jau buvo skelbta, 2027 m. Europos jaunimo sklandymo čempionatas vyks Biržuose – toks sprendimas priimtas Slovėnijoje vykusioje Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Sklandymo komisijos sesijoje. Biržų aeroklubo ir Lietuvos sklandymo sporto federacijos pasiūlymas nugalėjo tris kitų Europos šalių aeroklubų siūlymus. Be abejo, tai svarbus įvykis Biržams, aeroklubo pasiekimų ir jo ilgametės sklandymo istorijos įvertinimas, didelis džiaugsmas visiems aviacijos mylėtojams. Aišku, tai ir atsakomybė, ypač kai per dvejus metus reikia atnaujinti aeroklubo bazę, o tai pareikalaus ir nemažų investicijų. Apie visa tai „Šiaurės rytai“ kalbėjosi su Biržų aeroklubo viršininku Darijumi Atkočiūnu ir valdybos pirmininku Mantu Visocku.
Kaip vyksta Europos jaunimo čempionatai?
Numatyta, kad 2027 m. čempionatas vyks liepos mėnesį ir truks tris savaites – viena savaitė skirta treniruotėms, 14 dienų – varžyboms. Pasak klubo vadovo Darijaus, tikimasi sulaukti apie 60 dalyvių nuo 16 iki 25 metų. Be to, kiekvienos šalies komanda papildomai atsiveš po 3-4 žmones – aptarnaujantį personalą. Dar bus reikalingi teisėjai, technikai, lakūnai buksyruotojai, savanoriai, padedantys starte ir po varžybų, tad, vyrų paskaičiavimu, šiame čempionate dalyvaus apie 300 žmonių.
Jaunimo čempionato dalyviai paprastai varžosi dviejose klasėse – klubinėje ir standartinėje. Jų pagrindinis skirtumas yra sklandytuvo svoris. Standartinės klasės dalyviai sklandytuvo sparnuose esančius bakus užpildo vandeniu, nes sunkesnis sklandytuvas greičiau skrenda. O jei skridimo metu pablogėja meteorologinės sąlygos, susilpnėja kilimai, vanduo išleidžiamas ir sklandytuvas palengvėja. Kad čempionatas vyktų, turi būti atlikti mažiausiai 4 greičio pratimai – per numatytus punktus arba per skirtas zonas ir per skridimui skirtą laiką. Sklandytuvai į orą keliami lėktuvais, bet biržiečiai čia problemų neįžvelgia, nors per vieną valandą paprastai į orą reikia iškelti pusę visų dalyvių, tai yra, visą standartinę arba klubinę klasę.
„Į čempionatą mielai atvyksta kitų aeroklubų buksyruotojai su savo lėktuvais, nes už šį darbą klubai gauna paramą“, – kalbėjo Darijus. Vyrai mano, kad čempionatui reikės apie 10 lėktuvų ir lakūnų. Sklandytuvų skrydžiai nusidrieks ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje, o visus galimus maršrutus, kad jie būtų saugūs, derins Lietuvos sklandymo sporto federacija.
Varžyboms skirtos čempionato dalyvių lėšos
M. Visockas patvirtino jau ir taip žinomą tiesą – sklandymo sportas pasidarė nepaprastai brangus.
„Norint jaunimui dalyvauti varžybose, reikia ieškoti rėmėjų arba leisti tėvų uždirbtus pinigus. Yra šalių, kurių federacijos, matydamos talentingą jaunuolį, remia jo dalyvavimą tarptautinėse varžybose, kai kurie sportininkai patys sugeba užsidirbti lėšų“, – pasakoja Mantas. Dalyviai rūpinasi maistu, nakvyne ir už tai susimoka.
„Mes tik pateiksime informaciją apie nakvynės ir maitinimo įstaigas Biržuose, o toliau – jau pačių dalyvių rūpestis“, – sakė Darijus. Jis neatmetė galimybės, kad kai kurie dalyviai norės maitintis aerodrome, tad teks rasti įmonę, kuri atvežtų maistą.
Turintys varžybų organizavimo patirtį vyrai problemos ir čia nemato – reikės tik maitinimą organizuojančiai įmonei nustatyti pietų kainą ir pateikti valgiaraštį dalyviams, kad jie galėtų pasirinkti tai, kas patinka.
Bus ir tokių dalyvių, kurie atvyks kemperiais bei automobiliais ir gyvens aerodrome. Aeroklubo vadovai svajoja iki varžybų padaryti aikštelę kemperiams su elektra, vandeniu ir kanalizacija. „Labai reikėtų vandentiekio ir kanalizacijos trasos iki aerodromo, gal ir „Šiaurinė ranča“ būtų tuo suinteresuota, bandysime kalbėtis su UAB „Biržų vandenys“ dėl sąlygų“, – svarsto klubo vadovai.
Bene visų laikų geriausio Biržų aeroklubo sklandytojo Gintaro Drevinsko paskaičiavimu, solidžiose tarptautinėse varžybose sportininkui tenka pakloti apie 15 000 eurų, ir tik mažoji tos sumos dalis (iki 10 proc.) siekia starto mokesčius. „Kai kurie čempionato dalyviai važiuoja ne laimėti, bet pasisemti patirties, tobulinti skraidymo įgūdžius. Jei klubas nedidelis arba jei šalyje nėra daug klubų ir stiprių varžovų, vienintelė galimybė tobulėti yra tarptautinės varžybos“, – įsitikinęs Mantas.
Pagrindiniai darbai iki čempionato pradžios
Trumpi pasitarimai ir instruktažas („brifingas“) skridimo dieną vyks angare, todėl vienas iš svarbiausių darbų yra pakeisti angaro stogą, per kurį į vidų bėga vanduo, sutvarkyti ir atnaujinti angaro grindis, pakeisti vartus, kurie šiuo metu labai sunkiai atsidaro ir užsidaro. Tam, klubo vadovų skaičiavimu, reikėtų apie 50 000 eurų, nes pusę angaro stogo klubas jau pakeitė 2024 metais rėmėjų lėšomis, kurios buvo kauptos keletą metų.
Nusidėvėjo ir senokai statytas administracinis pastatas, ypač jo stogas, pro kurį taip pat į kambarius bėga vanduo. Jei viskas būtų daroma klubo narių jėgomis, aišku, būtų pigiau, bet vargu ar suspėtų viską atlikti iki čempionato pradžios. Yra vietinė kanalizacija, bet nepritaikyta 300 dalyvių, tad tualetų klausimas taip pat lieka atviras.
Aerodrome esančiuose namukuose galima apgyvendinti 25 žmones, galvojama, kad juose gyventų teisėjai iš Lietuvos, savanoriai pagalbininkai, techniniai darbuotojai. Namelius taip pat reikia paremontuoti.
Per varžybas yra reikalavimas iškelti kiekvienos čempionate dalyvaujančios šalies vėliavą, o šalių paprastai būna daugiau negu 10, taigi reikia įrengti stovus. Yra ir daugiau smulkesnių darbų, bet visi jie, vadovų nuomone, sutelktomis aeroklubo, Savivaldybės, verslo įmonių ir neabejingų biržiečių pastangomis yra įveikiami.
Ne mažiau svarbi kultūrinė čempionato dalis
Pagrindiniai du renginiai, kurie nemažai pasako apie sportininkus priimančiąją šalį, yra varžybų atidarymo ir uždarymo ceremonija. Paprastai šios šventės vyksta mieste, jose pasirodo dainų, šokių ir kiti geriausieji miesto ar rajono kolektyvai, dalyviai žygiuoja su savo šalies vėliavomis.
Klubo vadovai džiaugiasi, kad Biržai turi pilį, ir galvoja, kad šie renginiai ten ir turėtų vykti, o organizuoti juos turėtų profesionalai – Savivaldybės kultūros specialistai. Dar vienas šalį reprezentuojantis renginys – lietuviškas vakarėlis („Lithuanian Party“) jau vyktų aerodrome su tradiciniu lietuvišku maistu ir šokiais.
„Reikėtų pristatyti Šiaurės Lietuvos, ne tik Biržų miesto, gastronominį paveldą, tradicijas, istoriją“, – svarsto vyrai.
Investicijų galimybės ir paieškos
Čempionatą dalinai rems Lietuvos aeroklubas, sklandymo sporto federacija. Neabejojama mūsų rajono Savivaldybės geranorišku pagal galimybes prisidėjimu. Bet svarbiausias klausimas yra gauti lėšų aviacijos sporto bazės atnaujinimui.
Aeroklubo vadovai mano, kad realiausia pagalba galėtų būti Nacionalinės sporto agentūros, kurios viena iš veiklos krypčių yra sporto infrastruktūra, lėšos.
„Tai, kad mūsų bazėje vyks Europos čempionatas, duotų papildomų balų mūsų rajono paraiškai. Kreipsimės į Savivaldybę, nes manome, kad tikslinga būtų būtent Savivaldybei teikti paraišką, nes beveik visas Biržų aeroklubo turtas (pastatai ir dalis orlaivių) yra jos nuosavybė, panaudos pagrindais perduota mums naudoti“, – sako M. Visockas.
Klubo vadovai gilinasi ir į Biržų rajono Vietos veiklos grupės strategiją 2025-2029 metams ir svarsto galimybę teikti projektą finansavimui gauti, taip pat ieško kitų programų, tarptautinių taip pat.
Optimizmas, kurio aviatoriai linki visiems biržiečiams
Aeroklubo valdybos pirmininkas M. Visockas džiaugiasi tekusia galimybe organizuoti Europos čempionatą.
„Tikimės, kad pavyks atnaujinti bazę, nes ji jau daugybę metų laikosi ant klubo narių ir entuziastų kasmet atliekamų remonto darbų. Jie pašalina avarinę būklę, atnaujina pastatų išvaizdą, pagerina buities sąlygas. Bet mes matome, kad atėjo laikas rimtesniems sprendimams“, – sako lakūnas.
Jis ramina ir viskuo abejojančius bei besipiktinančius biržiečius, ir kai kuriuos Savivaldybės tarybos narius, sakydamas, kad jau šią vasarą, kai Biržuose vyks Lietuvos sportinės (mix) klasės sklandymo čempionatas, bus galima išbandyti apgyvendinimo, maitinimo bei kitus varžybų organizavimo klausimus, įgyti daugiau patirties. Kitais metais taip pat Biržuose planuojamas Lietuvos klubinės klasės čempionatas, kuriame dalyvaus ir užsienio valstybių sklandymo klubų sportininkai, norintys geriau pasiruošti Europos jaunimo čempionatui.
Visus aviacijai neabejingus žmones aeroklubo vadovai prašo skirti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalį tokiu būdu paremiant aeroklubą, susitelkti bendram tikslui ir išlikti optimistais.
„Jaučiamas ypač didelis susidomėjimas naujomis vietomis, kuriose tokių tarptautinių varžybų dar nėra buvę. Be to, kai kurie teisėjai, komandų vadovai ir sklandytojai noriai važiuoja į tokius aeroklubus, kaip mūsiškis, nes tai jiems primena senus laikus ir jų sparnuotą jaunystę“, – sako M. Visockas.
Stasė Eitavičienė
