Praėję metai Lietuvai buvo rekordiniai pagal tiesiogines užsienio investicijas, šalyje kursis 27 naujos įmonės, dar 22 imsis didelės plėtros. Per ateinančius 3 metus planuojama sukurti beveik 5,5 tūkstančio naujų darbo vietų. Taip, didžiąją šio pyrago dalį pasiima Vilnius. Tačiau trečdalis naujų darbo vietų bus kuriama ne Vilniuje, o kitose Lietuvos vietose.
Turime būti drąsesni
Tokie skaičiai rodo, kad Lietuva išlieka patraukli investuotojams – kuriasi naujos gamyklos, paslaugų centrai. Kaip sekasi su investicijų pritraukimu Biržams? Deja, atsiliekame. Tiksliau – iš viso sunku prisiminti, kada mūsų krašte kūrėsi nauja stambi įmonė.
Taip, mums sunku konkuruoti ne tik su didžiausiais Lietuvos miestais. Turime ir investuotojų dėmesį „nusiurbiantį“ Panevėžį. Vien ko verta baldų įmonės plėtra prie aplinkkelio. Tačiau ar tikrai mes patys padarome viską, kad atsirastume investuotojų akiratyje? Ir kalba čia ne apie kokias nors pasaulinio lygio kompanijas (nereikia šokinėti aukščiau bambos). Kalbame ir apie lietuvišką verslą. Gamyba gali būti labai įvairi. Štai Šiauliuose plečiasi langų gamybos verslas. Ar jis neįmanomas Biržuose?
Žinoma, kad pinigus verslas investuoja ten, kur jam labiausiai apsimoka. Tai yra, dairosi, ką siūlo savivalda, kokios galimybės gauti žemės sklypą, ar yra darbo jėgos.
Pirmas žingsnis – žmogus darbui su investicijomis
Taip, Biržuose kvalifikuotų žmonių, kurių reikia šiuolaikinėms, išmaniosioms įmonėms, daug nėra, bet mes tikrai turėtume ką pasiūlyti. Šiuo metu Biržų rajonas apskrityje nedarbo lygiu nusileidžia tik Panevėžiui. Tačiau pas mus vis tiek yra apie 11 proc. nedarbas. Beje, sausį jis vos vos šoktelėjo, jeigu palygintume su gruodžiu. Tai galime vertinti įvairiai, tačiau šalies vidurkis jau – 7,5 proc. Panevėžyje – apie 9 proc.
Akivaizdu, darbo rankų turime. O noro jas įdarbinti? Prisipažinkime – šiek tiek mažiau. Šiuo metu savivaldybė neturi net investicijų plėtros specialistų.
Kitose savivaldybėse tokie žmonės dirba turizmo ir verslo informavimo centruose. Pas mus, deja, yra tik turizmo informavimo centras. Matome, kad strategiškai nelabai net ir rūpintasi, kaip dirbti su verslu. Postūmis galėtų būti kovo mėnesį vyksiančiam savivaldybės tarybos posėdžiui numatomas teikti sprendimo projektas dėl Turizmo informacijos centro veiklos papildymo.
Gyvenant iš inercijos šiandieninis 11 proc. nedarbas vieną dieną atrodys kaip labai gera situacija. Jeigu nesistengsime rajono paversti patrauklesnu verslui.
Todėl mes, Biržų liberalai, manome, kad ir Biržuose turi dirbti žmogus, kurio pagrindinė funkcija būtų bendrauti su galimais investuotojais, dalyvauti įvairiose parodose ir jose pristatyti Biržų galimybes, kuo tampriau bendrauti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei institucijomis ar agentūromis, kurios rūpinasi investicijomis, programomis vietos verslui plėstis.
Antras žingsnis – patraukli infrastruktūra
Kviečiant Biržuose kurtis įmones, joms reiks sklypų. Ir ne bet kur pakraščiuose, o su patrauklia infrastruktūra – turi būti patogu privažiuoti, su elektros, vandens tinklais ir pan. Kiek jų šiandien galime pasiūlyti Biržuose ir kokiomis sąlygomis? Greito atsakymo neišgirsime.
Galvojant apie specialistus, kai kuriuos žmones tektų vilioti iš didesnių miestų, ypač jeigu kalbame apie gamybos inžinierius, įvairaus lygio vadovus ar gamybos meistrus, galinčius vadovauti kelių žmonių brigadoms.
Ar turime Biržuose nuomojamo būsto pasiūlą? Deja, ji tokia skurdi, kad galime sakyti, jog ne, neturime.
Magnetas specialistams – nauji butai
Viena iš realių idėjų, kurią, beje, jau senokai svarsto verslas Rokiškyje, – naujo daugiabučio statybos projektas. Taip atsirastų naujų ir modernių butų į Biržus viliojamiems žmonėms. Ir ne tik į verslą. Ar mes turime šiandien ką pasiūlyti jaunam gydytojui? Arba mokytojui? Jaukų, modernų būstą? Nelabai.
Vien atlyginimo priedu arba persikėlimo išlaidomis specialistų nepriviliosime. Todėl galėtų būti ne tik daugiabučio statybos projektas, mes galėtume pasiūlyti ir sklypų namams.
Pavyzdžiui, sklypą su infrastruktūra ir atliktais geologiniais tyrimais. Jie Biržų rajone kainuoja brangiai dėl karstinio regiono specifikos.
Mokinių profiliavimas ir specializuotos klasės
Kitas, į dar tolimesnę ateitį žvelgiantis projektas – būsimųjų specialistų auginimas. Ne, universiteto mes nesukursime. Tačiau sudominti vaikus inžinerinėmis ar kitomis specialybėmis, kurių reikia perspektyviam verslui, galima.
O ir realių pavyzdžių toli dairytis nereikia – Rokiškyje įkurtos vadinamosios inžinerinės klasės. Technologiniai būreliai ir padidintas dėmesys tiksliesiems mokslams atveria vaikams galimybes stoti į inžinerines specialybes. O praktinių procesų stebėjimas savo rajono įmonėse formuoja suvokimą, kur galima grįžti dirbti po studijų.
Beje, aš dar 2014 m. pasiūliau pirmąjį moksleivių kryptingo profesinio orientavimo projektą: būsimų žemės ūkio specialistų profesinio meistriškumo konkursą „Ruošk ratus žiemą“, kurį iki šiol sėkmingai vykdo Biržų technologijų ir verslo mokymo centras.
Profesinio moksleivių orientavimo esmė galėtų būti disciplinų, kurios reikalingos, pavyzdžiui, biomedicinai, IT inžinerijai ar kitoms techninėms programoms, dėstymo stiprinimas. Kaip ir dalyvavimas naujo Panevėžyje įkurto STEAM centro veikloje.
Liberalai kviečia kalbėtis ir diskutuoti plačiau, neapsiribojant siauromis temomis. Mes nesikratome atsakomybės, mes jau dirbame ir ateityje esame pasiruošę veikti, kad mūsų siūlymai taptų realybe.
Norime konstruktyvios diskusijos ir aiškaus rajono strateginio vystymo kryptingumo. Nes gyvenant iš inercijos šiandieninis 11 proc. nedarbas vieną dieną atrodys kaip labai gera situacija. Jeigu nesistengsime rajono paversti patrauklesniu verslui.
Alus ir turizmas gerai, bet kažkas juk turi gaminti įrangą ir statines alui!
Aidas Vaitkevičius, Biržų rajono savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas
