Jau 84 metai, kai šalia mūsų nebėra Biržų žydų bendruomenės. Ši skaudi netekties diena minima rugpjūčio 8 dieną, kai Pakamponių miškelyje buvo išžudyti šimtmečius mūsų krašte gyvenę žydai. Apie tai buvo kalbama penktadienį prie memorialo Holokausto aukoms vykusiame renginyje.
Į renginį atvyko Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, Biržų rajono savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius, keletas Savivaldybės tarybos narių, muziejaus „Sėla“ žmonės, keli rajono gyventojai.
Minėjimą vedusi muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Emilija Raibužytė-Kalninienė pakvietė aukų atminimą pagerbti tylos minute, padėti gėles ir atminimo žvakutes prie memorialo bei paminklinio akmens.
Paskutinio Biržų žydo Šeftelio Melamedo dukra Leta Vainorienė pasidalino mintimis ir prisiminimais apie tėtį, apie kone stebuklingą jo ir brolio išsigelbėjimą, apie ilgus metus sovietmečiu buvusią tylą, gaubusią žydų tautos tragediją.
„Toje dabartinėje geopolitinėje situacijoje ir karo akivaizdoje tas genocidas ir beprasmės mirtys yra nesuprantamos. Man iki šiol nesuprantama, kodėl buvo žudomi žydų tautybės žmonės. Aš neturiu atsakymo. Lygiai taip pat neturime atsakymo, kodėl Ukrainoje vyksta karas tarp broliškų tautų“, – kalbėjo L. Vainorienė.
Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos pirmininkas Vidmantas Jukonis apžvelgė Holokausto ir antisemitizmo priežastis, metaforiškai kalbėjo apie baimę ir atmintį, pyktį ir abejingumą, atgailą ir atleidimą. Jis priminė žuvusių žydų atminimo paminėjimo Pakamponyse tradiciją, memorialo statymo istoriją, tai, kad antisemitizmas vis dar rusena kai kurių žmonių sąmonėje.
Seimo narė L. Vaitiekūnienė dėkojo renginio organizatoriams ir dalyviams už prisiminimus, memorialo priežiūrą, už tai, kad žydų istorija Lietuvoje nepamirštama ir primena apie pareigą kovoti su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija.
„Sunku rasti žodžių tokią sunkią akimirką. Tačiau kol yra prisimenama, kol yra meldžiamasi, tol mes esame kartu su tais žiauriai nužudytais žmonėmis, taip pat ir jų kančia. Tą turime išlaikyti ir perduoti ateinančiai kartai, turime būti stiprūs, nes labai netoli vyksta panašūs dalykai. Prisiminimai turi palaikyti mūsų dvasią bei patriotizmą ir maldoje, ir tyloje“, – jautriai ir taikliai kalbėjo vicemeras S. Staškevičius.
Savivaldybės tarybos narė, muziejininkė Irutė Varzienė, pratęsdama S. Staškevičiaus mintį apie atminties perdavimą jaunimui, kėlė klausimą, ką mes turėtume daryti, kad Holokausto istorija kalbėtų ir būtų suprantama jauniems žmonėms, kad tai juos jaudintų ir verstų susimąstyti.
O kaip fonas ir amžinas neišsakytas priekaištas iš garsiakalbio sklido skaitomi Pakamponyse nužudytų mūsų bendrapiliečių žydų vardai ir pavardės.
