Ir kokių tik epitetų nenusipelnė rudens metas. Jis ir auksinis, ir keliantis liūdesį, ir nostalgiškas. Tačiau kaip ir tikras auksas, rudens nurausvinti lapai kartais sukelia žmonių nesantaiką ir pykčius.
Į redakciją kreipėsi V. Kudirkos gatvėje gyvenanti biržietė, prašydama padėti apsiginti nuo jos valdą klojančių lapų. Pagrindinis lapų šaltinis – kaimynų kieme augantis išlakus, įspūdingos lajos ąžuolas ir kiek menkesnė liepa.
Visą gyvenimą lydintis darbas
Ponią Ireną užtikau kieme, grėbiančią pievutę dengiančius geltonus ąžuolo lapus.
„Ir taip visą amžių. Kaip pasistatėme namus 1976 metais, taip ir grėbiu. Viską vėjas pas mane suneša. Jau antrą kartą šį rudenį kiemą ir daržą grėbiu“, – kalbėjo ant grėblio parimusi devintą dešimtį metų skaičiuojanti ponia Irena.
Moteris bėdojo, kad nebeturi jėgų su lapais kariauti, kamuoja gausybė ligų, artimųjų greta neturi – vyras miręs, viena dukra gyvena Vilniuje, su kita dukra santykiai nutrūkę. O lapai krenta ne tik į kiemą, dalis ąžuolo šakų yra virš namo stogo, nuo krentančių lapų ir kitų šiukšlių samanoja ir genda stogo danga.
Paklausta, ar nebandė kalbėtis su kaimynais, ponia Irena tik numojo ranka: „Seniau aš lapus tempdavau į tolimąjį sklypo kampą ir ten kompostuodavau. Šiemet kaimynė sakė, kad išpirko man lapams didmaišį ir prie vartų pastatė. Esą arčiau nešti bus. Ir kad 15 Eur už išvežimą jie sumokės. Aš jiems galiu 15 Eur sumokėti, tegul tik savo lapus susirenka“.
Paklausta, ar nesiūlė kaimynams medį nupjauti, moteris atsakė, jog anksčiau jie to daryti nenorėjo. „Dabar kaimynai aiškina, kad norėdami nupjauti medį turi Savivaldybei didelius pinigus už leidimą sumokėti, dar už nupjovimą reikės nemažai pakloti. Jie sako tokių pinigų neturintys“, – aiškino senjorė.
Iš pokalbio buvo aišku, kad santykiai su kaimynais yra, švelniai tariant, gerokai įtempti.
Per daug brangu
Ponios Irenos kaimynė, kurios kiemo kampe auga nelemti nesantaikos medžiai, sakė suprantanti kaimynės padėtį ir norus, taip pat turėjo ką pasakyti ir apie ponios Irenos charakterį bei būdą. Moteris tikino, jog svarstė apie ąžuolo nupjovimą, net kreipėsi dėl to į Savivaldybę. Iš ten gavo dokumentą, kad reikia sumokėti beveik 2000 Eur ir tada bus išduotas leidimas pjauti. Anot pašnekovės, tokio didelio su plačia laja medžio pašalinimas irgi nemažai kainuotų. Jie su vyru yra pensininkai, todėl toks kelias jiems pernelyg brangus.
Pirmiausia – geranoriškumas
Ką daryti, kai valdoje augantys medžiai tampa kaimynų nesantaikos židiniu? Kaip be pykčių pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kad nesutarimai neįsišaknytų, nevirstų amžinu kaimynų tarpusavio konfliktu?
Apie tai klausėme Biržų rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialistės Justinos Micikevičienės.
Anot specialistės, naujai formuojamuose sklypuose šios problemos nėra. Dabar galiojančiose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse yra reglamentuojama, kokie turi būti išlaikyti atstumai nuo kaimyninio sklypo ribų, koks gali būti medžių aukštingumas, ir kiti dalykai.
Bėda paprastai yra su seniai pasodintais ar išdygusiais želdiniais.
Šiuo atveju nėra griežto teisinio reguliavimo, kuris reikalautų sugrėbti lapus kaimyninėje valdoje, jei jie ten pakliūva iš tavo kiemo. Anot J. Micikevičienės, geriausias sprendimas yra draugiškas kaimynų susitarimas, abipusis geranoriškumas ir supratingumas. Jei toks variantas neveikia ir galima įrodyti, kad kaimynų lapai trukdo naudotis kiemu ar kitaip apriboja gyventojo veiklas, galima bandyti kreiptis į teismą Civilinio kodekso numatyta tvarka.
Už ką pinigai?
Kodėl reikia mokėti už leidimą kirsti medį savo valdoje? J. Micikevičienė paaiškino, kad tokia tvarka numatyta Želdynų įstatyme. Želdinių būklę įvertina Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Jei medis yra pažeistas, kliudo, kelia pavojų, gali kažką sugadinti ir panašiai, leidimas šalinti išduodamas neatlygintinai.
Jei šeimininkai saugotiną sveiką medį nori nupjauti dėl kitų priežasčių, Savivaldybė leidimą išduoda, tačiau medžio savininkas turi sumokėti jo atstatomąją vertę. Ji paskaičiuojama atsižvelgiant į medžio amžių, būklę, rūšį ir kitus veiksnius. Metodiką ir vertės įkainius yra nustačiusi Aplinkos ministerija.
Būtent į šią želdinių kategoriją patenka lapus ir nesantaiką į du kiemus barstantis gražuolis ąžuolas.
