Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
YELLOW RIVER
Retsykiais perklausau šitą jaunystės laikų dainą („Yellow river“, sukurta Jeff Christie 1970 metais), – rašiau kažkada, o gal ir ne kartą – veidaknygėje.
Daina turi kažkokios šviesios energijos, bet galbūt joje – kaip dabar labai aiškiai suprantu ir jaučiu – aidėjo laisvė.
Tokių dainų sovietijoje, kai baiginėjau „šūlę“, aidėjo ne tiek daug. Nebuvau tada ir melomanas (laiką užėmė gamtos stebėjimai ir sportas, lengvoji atletika ir, be abejo, rašinėjimai ir aibės knygų skaitymas), neturėjau jokio sunkiasvorio tų laikų magnetofono, nesiveržiau pas muzikuojančius klasiokus klausyt slaptų uždraustų įrašų.
Christie „Geltonoji upė“ man buvo kažkuo ypatinga. Girdėdavau ją tik anų išnykusių laikų šokių salėse – tokia ypatinga ji išliko iki dabar.
Prieinama bet kur. Ir kartkartėm vis perklausau:
https://www.youtube.com/watch?v=qJ5-FoiBuVc&list=RDqJ5-FoiBuVc&start_radio=1
DIEVAS DI
Tau net nebereiks gimti ir gyventi – viską sukurs dievas DI, su laiku, matyt, ne tik virtualybėje.
O galbūt suteiks ir tai, ką kai kurios religijos vadina amžinuoju gyvenimu, prisikėlimu, reinkarnacija ir pan.
Arba nuskaitys ir suklastos tave, ir tu gyvensi pačiose keisčiausiose pasaulio vietose, ir nežinosi (arba žinosi, gyvensi ir jų gyvenimus…), kad turi dešimt ar dvidešimt identiškų antrininkų.
Net nekalbu apie galimybę kurti pasaulius (be abejo, ir naikinti…), ką jau ne kartą regėjom fantastiniuose filmuose, skaitėme knygose…
Viena iš tikėtinų ateities linijų – viską sukurs dievas DI…
Į LAPĖS PĖDĄ KRENTA SĖKLA
Šviesa sugrįžta – tobulai
Per sausio sniegą tiesias
Aušros beribiai pirštai
Į lapės pėdą krenta sėkla
Didžiulio medžio – lapė
Nežino medžio vardo
Tačiau per sniegą tekant saulei
Oranžinė kaip ryto dievas
Link girios bėga – jai nereikia
Žinoti nieko apie Vienį:
Ji sniegas – saulė – kailio liepsnos –
Į pėdsaką nukritus medžio sėkla…
