Niekam nereikalingi, apleisti, išmesti, sergantys gyvūnėliai rado prieglobstį geraširdės biržietės sodyboje. Prieš porą savaičių jie žuvo. „Suprantu: nutinka nelaimės, žūsta žmonės, vaikai. O čia gyvūnėliai… Bet jie buvo mano vaikai“, – rauda Elena Naudžiūnienė.
Taip moteris kalba apie nelaimę, kai sudegė Kupiškio rajone esantis šeimos vienintelis gyvenamasis namas ir viduje buvę gyvūnų prieglaudos globotiniai – per 40 šunelių ir katinukų.
Girdėjo lojančius šunis
Nelaimė įvyko sausio 13 dieną Kupiškio rajone, Skverbuose, jau kelerius metus veikiančioje gyvūnų prieglaudoje „Lakis“.
Pastebėjus gaisrą pagrindiniame sodybos pastate jis jau visas buvo apimtas liepsnos. Pirmi į gaisrą atvykę žmonės dar girdėjo name buvusių šunų lojimą. Deja, pastatas degė atvira liepsna, tad nieko išgelbėti nepavyko.
Tuo metu gyvūnų prieglaudos įkūrėja Elena buvo darbe. Moteris Biržuose užsiima individualia veikla, yra kirpėja. Jos kartu gyvenantis sūnus taip pat buvo išvykęs į darbą Panevėžyje.
Namas, kuriame su žmonėmis kartu būdavo mažieji gyvūnai, kelioms valandoms buvo likęs be šeimininkų. Tuo metu ir įvyko nelaimė.
Įvykio metu sudegė ne tik renovuojamas pastatas, bet ir savininkės automobilis.
Gyvi liko tik lauke voljeruose buvę didieji šunys, iš jų keturi pririšti prie degusio namo, bei kažkokiu būdu pasprukę keturi katinai.
Pasak ugniagesių, tiriamos dvi gaisro versijos – šildymo įrenginių problemos arba gedimas elektros instaliacijoje.
Glaudžiasi sodo namelyje
Gyvūnų prieglaudą įkūrusi biržietė po nelaimės pateko į medikų rankas, nes sušlubavo jos sveikata. Kalbėdama telefonu su korespondente ji kaip tik ėjo iš gydytojos kabineto.
„Gyvenu ant vaistelių. Naktimis negaliu miegoti, ištinka panikos priepuoliai, kurių seniau nebūdavo. Yra ir kitų bėdų“, – kalbėjo E. Naudžiūnienė.
Iškart po nelaimės ji buvo nutarusi daugiau nebeužsiimti gyvūnų globa.
Bet pamačiusi, kiek žmonių ją palaiko, nutarė bandyti vėl keltis ir kurtis iš naujo.
„Turime tai, kas įvyko, išgyvent. Net nežinau, ką sakyti. Man tai labai žiauru, žuvo daug širdučių. Visi, kas myli gyvūnėlius, tai supras. Mes maitinomės kartu, miegojome, man jie kaip vaikiukai buvo“, – kalbėjo moteris.
Po nelaimės Elena nedirbo, nes neturėjo transporto, kuriuo atvykdavo į darbą Biržuose.
Su sūnumi prisiglaudė sodo namelyje netoli Kupiškio, iš ten kasdien keliauja į savo buvusius namus. Padedant savanoriams, tvarkomi buvusio gyvenamojo namo griuvėsiai.
„Blogiausia, kad neturime, kur prisiglausti, bent šiltos arbatos ar kavos išgerti. Šalti orai, tad gyvūnams košes verdame lauke. Jei kas atveža šiltos arbatos, būname labai dėkingi“, – kalbėjo moteris.
Jos didžiausia svajonė – bent laikinai gauti kokį nors namelį, kuriame galėtų nors trumpam prisiglausti nuo svilinančio vėjo. Į jį galėtų subėgti ir gyvūnai.
Pastatys antkapį
Praėjusį ketvirtadienį sodybos, kurioje globojami gyvūnai, teritorijoje buvo palaidoti gaisravietėje rastų gyvūnėlių kūnai. Jie, pasak globėjų, rasti ne visi, kiti sudegė. Mat buvo ką tik gimusių šuniukų – neliko net jų kauliukų.
Gavus leidimą laidoti gyvūnus duobė jiems buvo kasama Kupiškio savivaldybei priklausančiu traktoriumi.
Elena minėjo, kad geras žmogus pasisiūlė pastatyti antkapį žuvusiems gyvūnėliams.
„Yra gerų žmonių. Kai nutiko nelaimė, pamačiau, kad esu ne viena“, – sakė ji.
Sužavėjo akys ir gerumas
Didžiausias Elenos ramstis ir pagalba – savanorė Milda Kaupaitė. Kupiškyje siuvėja modeliuotoja dirbanti moteris gyvūnų globai skiria visą savo laisvą laiką.
Moteris pasakojo, kad kai pirmą kartą nuvyko į sodybą, ją sužavėjo pamatytas vaizdas. Išlakių beržų fone jos link ėjo moteris, apsupta šunų, kuriuos ji kalbino ir kiekvieną vadino vardu.
„Nustebau pamačiusi Elenos akis – tokio žalumo akių nebuvau niekada mačiusi. Ir nebuvau sutikusi tokio gero žmogaus“, – kalbėjo Milda.
Ilgainiui moterys tapo geriausiomis draugėmis. O dabar sakė, kad jos abi kaip seserys.
Būtent Milda ir pranešė Elenai apie gaisrą – ryte jos džiaugėsi gražia prasidėjusia diena, o po pietų išgyveno tragediją.
„Ką išgyvena Elena, sunku net įsivaizduoti. Kiek galiu, ją palaikau. Jei ne geri žmonės, kurie padeda, nežinau, kaip viską tektų atlaikyti“, – kalbėjo Milda.
Gali paremti
Gyvūnų globa užsiimantys žmonės sakė, kad jiems labiausiai trūksta lėšų, kad galėtų atstatyti namus. Tinka ir statybinės medžiagos.
Šiuo metu labai reikia kokio nors namuko prisiglausti.
Sauso maisto gyvūnams pakankamai privežė neabejingi žmonės. Prieglaudai trūksta kitokio maisto – mėsos, konservų, dribsnių, žuvų taukų, vitaminų.
Visi, norintys ir galintys paremti gyvūnus ir jų globotoją, praradusią namus, gali aukoti
VŠĮ „Lakis.
Gyvūnų globa ir gydymas“
Sąskaitos nr.
LT677300010177564722
