Valdžia niekaip neišmoksta elementarios pamokos – atiduoti deramą pagarbą Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarams. Kaip žinia, tarp dvidešimties signatarų net du kilę iš Biržų – tai Jokūbas Šernas ir Alfonsas Petrulis. Vasario 16-oji yra puiki proga pagerbti šias asmenybes – aukštų moralės principų, patriotizmo, drąsos ir pasiaukojimo simbolius. Tačiau valstybinės šventės organizatoriai nusprendė, kad užtenka tik padėti gėlių ant vieno signataro kapo. Nors apie nepakankamą pagarbą signatarams kalbama ne pirmus metus, Biržų valdžia atkakliai demonstruoja nenorą ar negebėjimą suvokti, kas yra svarbiausia kuriant ir saugant valstybę.
Kur dingo A. Petrulis?
Pasitinkant valstybinę šventę spaudai paprastai pateikiami skelbimai apie renginius.
Biržiečiai laikraštyje įdėmiai skaitė afišą, kurioje buvo išvardyti renginiai. Ne vienas pastebėjo, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų pagerbimas itin kuklus – šventės dieną bus padedamos gėlės ant J. Šerno kapo Nemunėlio Radviliškyje. Apie kitą signatarą A. Petrulį afišoje nė žodžio.
„Ką tuo nori parodyti Savivaldybė?“ – stebėjosi biržiečiai, prisiminę neseną istoriją, kaip Vabalninko atstovai pasipriešino iniciatyvai S. Nėries gatvę pervadinti signataro A. Petrulio vardu. Kaip žinia, Biržų savivaldybės tarybos balsais nuspręsta, kad Vabalninkui tokio signataro įamžinimo nereikia. Kaip ir Biržams nereikia signataro J. Šerno vardo gatvės.
Valstybinių švenčių renginiai – kunigų bei aktyvių bendruomenių iniciatyva
Vis tik Lietuvos didžiavyrių pagerbimas vyks. Bet tai ne valdžios, o iniciatyvių, patriotiškai nusiteikusių asmenų dėka. Renginiai organizuojami tose vietose, kurios susijusios su Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarais.
Vabalninko Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurią lankė iš Kateliškių kilęs Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis, bus aukojamos Šventos Mišios, po jų surengtas koncertas.
Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčioje, kurioje buvo krikštytas Jokūbas Šernas ir kunigavo jo brolis Adomas Šernas, bus surengtos pamaldos. Po jų bendruomenės nariai vyks į Nemunėlio Radviliškio kapines, kur palaidotas J. Šernas. Čia bus ne tik meldžiamasi už signatarą, kapas bus papuoštas bendruomenės gėlėmis.
Ant signataro kapo bus padėta ir bažnyčios bei bendruomenės narių iš Lietuvos prezidentūros atvežta puokštė.

Vietoj kunigo – partinių sekretorių pasisakymai?
Apie tinkamą signatarų pagerbimą jau ne pirmus metus kalba Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų kunigė Sigita Veinzierl. Jai nesuprantama, kodėl šventiniai renginiai – pamaldos bažnyčioje, signataro pagerbimas, malda prie kapo ir gėlių padėjimas – nesujungiami į bendrą ir neįtraukiami į oficialią švenčių programą.
„Gal mums pasakys, kad dar nuo sovietmečio valdžia atskirta nuo religijos. Bendruomenė ir bažnyčia – sau, valdžia – sau. Man labai patiko kunigo R. Doveikos mintis, kad mes Dievą išmetame iš visur – iš šeimos, mokyklos, gyvenimo. Po to stebimės, kodėl tiek daug tragedijų, nejautrumo. Reikia susimąstyti. O karo akivaizdoje ar nutikus įvairiems kataklizmams šaukiamės Dievo. Gal nereikia Jo išstumti, kad po to nereikėtų šauktis?“ – svarsto kunigė Sigita Veinzierl.
„Jei prie kapo nereikia kunigo, tai gal tikrai užtenka partinių sekretorių pasisakymų ir valdiškų gėlių padėjimų – taip, kaip būdavo sovietmečiu“, – apmaudo neslėpė dvasininkė.

Renginiai kaimuose – kaimiečiams?
Vasario 16 d. 10 val. Biržų kultūros centras skelbia, kad Nemunėlio Radviliškyje (Nemunėlio g.17) ir Nemunėlio Radviliškio kapinėse (prie signataro J. Šerno kapo) vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas „Tautos kelias“.
Vasario 16 d. 10.30 val. – Parupės kaime vyks bėgimas, skirtas signataro J. Šerno taurei laimėti.
Vasario 16 d. 17 val. – Ramongalių kaimo bendruomenės namų kieme startuos motorizuotas žygis „Švęskime Vasario 16-ąją kartu!“, kurio metu bus keliaujama maršrutu Ramongaliai–Kateliškiai–Čypėnai aplankant Nepriklausomybės Akto signataro, kunigo Alfonso Petrulio gimtinę.
Vabalninke, pasak kultūros namų meno vadovės Irinos Šakuro, Vasario 16-osios minėjimas rengiamas bendru katalikų bažnyčios klebono J. Tamošiūno, kultūros centro bei Biržų technologijų ir verslo mokymo centro sutarimu.
Apie Parupės bėgimą ir Ramongalių žygį Savivaldybės ruoštoje afišoje informacijos nėra. Turbūt nėra tokie svarbūs, kad juose galėtų dalyvauti viso rajono žmonės.
Visos iniciatyvos „aptartos“
Kultūrą Biržų rajono savivaldybėje kuruoja vicemerė Astra Korsakienė. „Šiaurės rytai“ jos teiravosi, kodėl valstybinės šventės renginių afišoje skelbiamas toks kuklus signataro (vieno!) pagerbimas, nors iš Biržų rajono kilusius turime net du – J. Šerną ir A. Petrulį.
Ar užtenka privačios iniciatyvos juos pagerbti tuose kraštuose, iš kurių kilę signatarai? Ar Vasario 16-osios minėjimas Savivaldybės iniciatyva tinkamas tik Biržų bendruomenėje ir bažnyčiose?
Vicemerė Astra Korsakienė atsakė taip: „Vertiname norą prisidėti prie Vasario 16-osios renginių organizavimo. Visos iniciatyvos, apie kurias bažnyčios ir bendruomenės pranešė, buvo drauge aptartos, suderinti laikai, įtrauktos į programą, apie jas buvo paskelbta. Vertiname privačias iniciatyvas.
Kviečiame šių iniciatyvų autorius pasidalinti savo idėjomis ir kartu aptarti konkrečius planus. Visada šventinę programą galime pildyti bei koreguoti. Nesutinku su teiginiu, kad programa – tik biržiečiams. Gyventojų, šventinių renginių dalyvių neskirstome teritoriniu principu. Dalyvauti kviečiame visus mūsų krašto žmones“.
Skubėjo atostogauti
Vicemerė rašė kviečianti privačių iniciatyvų autorius teikti pasiūlymus Vasario 16-osios renginiams, kuriais žada papildyti renginių programą. Vis tik norėjosi iš rajono vadovės išgirsti, kokia valstybinės šventės renginio organizatorių pozicija dėl tinkamo signatarų pagerbimo. Kas sudaro šventės programą? Kas formuoja koncepciją? Koks kultūrą kuruojančio rajono vadovo vaidmuo rengiant valstybines šventes? O gal rajono vadovai neturi politinės valios patys priimti sprendimus dėl platesnių renginių Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarams pagerbti?
Be to, kur buvo viešai paskelbta, kad privačioms iniciatyvoms galima teikti pasiūlymus 2026 metų Vasario 16-osios renginiams? Į šiuos klausimus vicemerė atsakyti nebespėjo – išskubėjo atostogauti į kalnus.
Beje, 2024 metais taip pat buvo keliamas klausimas dėl nerodomos tinkamos pagarbos signatarams. Tąsyk kultūrą kuruojanti Biržų savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė prieš šventes neslėpė nuostabos, kodėl biržiečiams taip parūpo signatarų pagerbimas.
Iš tiesų, kam tai rūpi? Ar verta rajono vadovui aiškinti, kad valstybinės šventės renginiai ir skelbiama informacija apie juos rodo, kas yra svarbu Savivaldybės vadovui, krašto bendruomenei ir pačiai valstybei.
Parodė kultūros ir žiniasklaidos vietą
Bet prieš vicemerės A. Korsakienės atostogas Savivaldybėje buvo surengtas kultūros įstaigų vadovų pasitarimas. Jame turėjo būti aptartos ir aktualijos organizuojant valstybinių švenčių renginius. Į šį pasitarimą spaudos atstovai nebuvo įleisti.
Sprendimas posėdžiauti be žiniasklaidos atstovų, anot vicemerės liberalės A. Korsakienės, priimtas ne jos, o „pasitarus su visuomene“. Reikėtų suprasti, kad su kultūros įstaigų vadovais?
Taip Biržų savivaldybėje buvo parodyta vieta ir kultūrai, ir žiniasklaidai.
Rasa Penelienė, Jurga Morkūnienė, Alfreda Gudienė






