Biržietė medikė pusę amžiaus gydė žmones, o išėjusi užtarnauto poilsio džiugina juos savo tapybos darbais. Tai – medicinos felčerės Danutės Jurgulienės gyvenimas. Kuris, pasak moters, yra gražus.
Kai niekur nereikia skubėti
Po penkiasdešimties darbo metų medicinos punktuose praėjusių metų gruodžio 15 dieną medicinos felčerė Danutė Jurgulienė išėjo į pensiją.
Šią žiemą sako sėdėdavusi namuose prie lango, žiūrėdavusi į siaučiančią pūgą ir negalėdavusi atsidžiaugti, kad niekur nereikia judėti iš namų. Atrodė, taip gera gyventi savo burbule: sėdėti, suptis krėsle, skaityti ir, kaip ji sako, kaifuoti būnant pačiai su savimi.
Per daugelį darbo metų pas ligonius jai tekę važiuoti visokiu oru ir įvairiausiu transportu – arkliu, automobiliu, sunkvežimiu, traktoriumi, motociklu, autobusu. Visko nutikdavę. Automobilyje, anot medikės, visuomet būdavę pelenų ir kastuvas.
Toks gyvenimas Danutę grūdino bei stiprino. Ji sako turinti randų ir kūne, ir sieloje, bet suvokia, kad ir tai praeina. Todėl gyvenimo pasikeitimus ji išmoko priimti ramiai, išmintingai.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame gegužės 5 d. antradienio laikraštyje.
