Šiandien pirmąkart išgirdau kalbant Darių Jakavičių.
Socialdemokratą, Seime atsakingą už atminties politiką.
LRT radijuje buvo laida apie desovietizaciją.
Manau, kad išgirdau tai, dėl ko labiausiai bijojau, stebėdama labai blogas tendencijas Lietuvos valstybės politikoje.
Socialdemokratų atminties politikos pagrindinis žmogus atvirai į vieną gretą pastatė 1918 – 1940 metų Nepriklausomos Lietuvos valstybės politinės valdžios laikotarpį su okupacine SSRS.
Manau, kad išgirdau tai, dėl ko labiausiai bijojau, stebėdama labai blogas tendencijas Lietuvos valstybės politikoje.
Jam tai režimai, kuriuos galima vertinti pagal vienodą kriterijų mastelį.
Maždaug taip supratau ne tik aš, bet ir atsiriboti nuo tokio požiūrio bandę laidos dalyviai.
Visą Nepriklausomybę jaučiau šį esminį giluminį skirtumą mūsų visuomenėje.
Jis buvo ryškus Landsbergio / Brazausko epochos metu, tačiau prigeso Lietuvai įstojus į NATO ir ES.
Atrodė, kad ateina visuomenės branda.
Daug jaunimo atrado partizanų kovos įkvepiantį heroizmą, tremčių istorijos, Nepriklausomybės praradimo pamokos, atskleistos ilgai garbintų kolaborantų biografijos davė labai svarbią ir stiprią medžiagą atkurtos valstybės pamatų stiprinimui.
D. Jakavičiaus, gana jauno socialdemokratų politiko, pasisakymas apie režimus, kurie tiesiog atėjo vienas paskui kitą, bandymas lyginti tegu ir netobulą, tačiau Nepriklausomą Lietuvos valstybę su išorės jėga, totalitariniu okupaciniu sovietiniu režimu, yra tas pats, kas pateisinti Holokaustą.
Maždaug, žydai patys prisiprašė…
Tai yra Kovo 11-osios pagrindų, esminių pagrindų griovimas.
Ištraukiama, išmušama esminė Kovo 11-osios Akto atrama.
Tai yra be galo pavojinga, nes toks pažiūris pateisina kolaborantus, jų nusikaltimai nebeatrodo nusikaltimais, o tik pažiūrų skirtumai.
Tačiau pavojingiausia, kad toks požiūris tiesia kelią naujiems galimiems kolaborantams, jeigu ateitų diena X.
Gali būti, kad toks atviras socialdemokratų išsiryškinimas šiuo požiūriu, kaip ir kitos pavojingos slinktys per šiuos jų valdžios metus, yra sąlygojamos besikeičiančios geopolitinės aplinkos.
Tuo metu, kai dalis visuomenės mokosi gynybos pagrindų, buriasi į šaulius ir padeda Ukrainai, kas galėtų paneigti, kad kita dalis ruošiasi sugyventi…
Tuo metu, kai dalis visuomenės mokosi gynybos pagrindų, buriasi į šaulius ir padeda Ukrainai, kas galėtų paneigti, kad kita dalis ruošiasi sugyventi…
Bent jau tokios mintys ir klausimai kyla.
Akivaizdu, kad reikalai Lietuvoje su šia valdžia vyksta blogai.
Labai blogai.
Ir Žemaitaitis yra tik priedanga visuomenės dėmesiui nukreipti nuo iš esmės prasidedančių Lietuvos politikos lūžių.
Juos sąmoningai ir nuosekliai vykdo pagrindiniai šios valdžios žaidėjai – Prezidentas ir socialdemokratai.
Faktų yra ne vienas – politika Baltarusijos atžvilgiu, ženklai dėl Kinijos, bandymai užvaldyti nacionalinį transliuotoją, neapykantos toleravimas ir dar daug visko.
Matykim ir stabdykim.
Rasa Juknevičienė, Europos parlamento narė
