Apie kasdienybę, darbus ir meilę krepšiniui kalbamės su Lietuvos nusipelniusiu treneriu Algirdu Milonu.
Biržuose užaugęs A. Milonas nuo pat mažų dienų jautė, kad jo vieta – krepšinio aikštelėje, tik ne žaidėjo, o trenerio amplua. Ši kryptis ilgainiui tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu. Būtent jo rankose brendo ne viena Lietuvos krepšinio pavardė, tarp jų – Simas Jasaitis, Martynas Gecevičius bei Saulius Kuzminskas.
Iš Biržų atsineštas atkaklumas, ilgametė praktika ir gebėjimas suprasti jauną žmogų tapo pagrindinėmis priežastimis, kodėl Sostinės krepšinio mokykloje (SKM) dirbantis A. Milonas laikomas vienu iš ryškiausių Lietuvos trenerių.
– Treneri, su krepšiniu visiškai supratote, jog krepšinis – Jūsų kelias?
– Gal neišskirčiau būtent vieno momento, nes nuo pačių pradžių, kai aš pats pradėjau žaisti krepšinį vaikystėje Biržuose, kur iš tiesų buvo labai gilios krepšinio tradicijos, matydamas vietinių krepšininkų rezultatus ir pasiekimus – užsikabinau ir nuo to laiko su krepšiniu iki šiol draugauju.
– Kokią svarbą turėjo Jūsų pirmųjų komandos draugų palaikymas treniruojantis Biržų sporto mokykloje?
– Ten kartu su manimi sportavo bendraklasiai, kiemo draugai. Mes kartu pradėjome ir užbaigėme savo karjerą moksleivių krepšinyje. Kadangi praleisdavome labai daug laiko kartu, tarpusavio palaikymas buvo svarbus visiems.
MKL projekto „Ateities kūrėjai“ praktikantė Kamilė Gabalytė.
Visą publikaciją skaitykite popieriniame gegužės 8 d. penktadienio laikraštyje.
