Susidūrusiems su onkologinės ligos diagnoze medikai ir pacientų organizacijų atstovai siūlo pas gydytojus nevažiuoti vieniems, būti aktyviems ir nebijoti klausti.
Biržų pilies salėje vyko onkologinėmis ligomis sergančių žmonių susitikimas su jais besirūpinančių organizacijų atstovais.
Renginys nustebino organizatores – Biržų rajono onkologinių pacientų asociacijos „Mylėk save“ vadovę Jolantą Marinskaitę bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovę Neringą Čiakienę. Jos salėje išvydo itin gausų pacientų ir jų artimųjų būrį.
Aktuali laikino apgyvendinimo problema
„Neįmanoma medicininių žinių „prikrauti“. Svarbiausia – stiprinti pacientų pasitikėjimą, kad jie nebijotų klausti ir domėtis. Po to, kai diagnozė būna patvirtinta, reikia ne gailesčio, o palaikymo“, – susirinkusiems kalbėjo N. Čiakienė.
Ji pristatė vasario mėnesį atliktą 5678 onkologine liga sergančių pacientų apklausą, kuria buvo norima išsiaiškinti, kurioje ligos istorijos vietoje pacientai labiausiai „lūžta“.
Pusei apklaustų paciento gydymosi kelyje pritrūko aiškumo.
Žmonėms labai svarbu, kad diagnozavus ligą kuo greičiau patektų pas gydytojus.
Daliai pacientų susidarė toks jausmas, kad pats turi ieškoti sprendimų, kaip gauti gydymą laiku.
Net 46 procentai apklaustųjų nori, kad būtų kuo greitesnė gydymo pradžia.
Regionuose gyvenantiems žmonėms itin aktuali pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga.
Tikimasi, jog atsiras pacientų apgyvendinimo šalia gydymo centrų paslauga, nes dažnai pacientai negali iškart po chemoterapijos procedūrų vykti į namus.
Padėti susiorientuoti ir būti aktyviems
Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė, doc. dr. Birutė Brasiūnienė kalbėjo apie taikomą personalizuotą mediciną.
Tarkim, kabinetuose, kur atliekamos chemoterapijos procedūros, įrengti šaldomieji šalmai, kurie leidžia daliai pacientų po chemoterapijų išsaugoti natūralius plaukus.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva pabrėžė, kad nuo pat ligos diagnozavimo ir gydymo proceso pradžios labai svarbus artimųjų įsitraukimas. Artimasis ir už rankos palaiko, ir girdi tai, ką ligoniui sako gydytojas.
Buvo kalbama apie tai, kad būtina stiprinti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo.
Kai pacientas apie ligą kažkiek žino pats, medikui su juo kalbėtis paprasčiau, informacija tampa aiškesnė. Anot gydytojos, ligoniams nereikia informacijos daug – jiems reikia suprantamos informacijos.
Prieš eidamas į konsultaciją pacientas turėtų užsirašyti klausimus, kad nepamirštų gydytojo paklausti to, kas jam svarbu. Prieš einant pas gydytoją būtina užsiregistruoti ir turėti popierinius iš atliktų tyrimų išrašus, nes e sveikatos sistemoje ne viskas yra matoma.
Medikė kalbėjo ir apie dirbtinį intelektą (DI). Anot jos, DI pakonsultuoti gali, bet gydymą turi skirti medikas, kuris žino, kas pacientui yra geriausia. Svarbiausia, kad jis nebijotų aktyviai klausti ir prašyti pagalbos.
Atlikus pirmuosius tyrimus medikai užsimena apie vykimą į Nacionalinį vėžio centrą ir registraciją per „žaliąjį koridorių“. Įtarus sunkią ligą „žaliuoju koridoriumi“ pas specialistus galima patekti be didesnių eilių ir operatyviau sulaukti diagnozės bei gydymo. Skambinant į Nacionalinį vėžio centrą ir registruojantis vizitui reikia apie tai pasakyti. Jei pats negali ar nemoki, reikia paprašyti medicinos įstaigos, kuri siunčia, darbuotojų, kad padėtų užregistruoti. Onkologijos centro registratoriai gerai žino apie „žaliuosius koridorius“ ir skubiai nukreips pas gydytoją.
Pacientui, atvykusiam pas gydytoją, būtinai reikia pasakyti visus simptomus. Tam vėl geriausia ateiti su artimaisiais, kurie geriau išvardins, kas vyksta su ligoniu. Tai, kas vyksta su organizmu, būtina sakyti ir gydytojams, kurie rašo dokumentus neįgalumui gauti.
Problema – tylūs pacientai
Medikė sakė, jog Lietuvoje skausmo valdymas labai blogas, nes pacientai bijo naudoti jo malšinimui skirtus medikamentus. Ji pabrėžė, kad vartojant medikamentus galimi kai kurie šalutiniai reiškiniai, bet numalšinamas skausmas ir gali gyventi visavertį gyvenimą tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai.
Jei reikia atlikti tyrimus, pacientams nebūtina laukti ilgoje eilėje, kol pateks pas juos galinčius paskirti medikus. Paskyrimus tyrimams išrašo ir slaugytojos.
„Problema yra tylūs pacientai, kurie niekam nenori skųstis. Būna tokių, kuriems viskas atseit gerai. O paaiškėja, kad negerai. Artimieji pyksta ant gydytojo. Bet iš kur gydytojui žinoti? Taigi, svarbu ne pykti ant gydytojo, o aiškintis situaciją. Onkologinė liga – didžiausias iššūkis šeimai. Reikia nebijoti sakyti, būti aktyviems – ir palengvės“, – sakė A. Astafjeva.
Viešnios gavo klausimų ir apie onkologinių ligų gydymą netradicinėmis priemonėmis – grybu, kanapėmis. Yra įsitikinusių, kad vėžio metastazės yra ne kas kita, o… kirminai, kuriuos reikia naikinti vaistais nuo jų.
Šeimos gydytoja pabrėžė, kad vaistą pacientams skiria gydytojai – ne farmacijos kampanija ar kaimynas. Kas skiria, turi žinoti, jog žmogus serga onkologine liga. Vartojant kai kuriuos papildus galima pakenkti kepenims, nuo kurių veiklos priklauso gydymas nuo vėžio.
„Ir žolę rūkydamas neišgydysi depresijos, nemigos, nebent nuslopinsi simptomus“, – sakė medikė.
Kilus bet kokiems klausimams, įtarimams visuomet galima padaryti kraujo ar echoskopijos tyrimus.
Visais atvejais liga gydoma
„Visais atvejais vėžys yra gydomas. Tik jis gali būti specifinis ir ne. Gydymas taikomas tol, kol yra simptomai“, – sakė B. Čiakienė.
Anot jos, Lietuvoje onkologiniai pacientai gauna geriausią gydymą – tokį, kokio reikia: „Turime prabangą, nes ne visose šalyse yra galimybė rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą. Jei nepasitikima vienais, visada galima klausti kitos nuomonės“.
