Tautiniai kostiumai, dainos, eilių posmai bei autorinė kopūstų sriuba. Taip Gulbinų kaimo bendruomenė pasitiko merą Kęstutį Knizikevičių ir jo komandą, atvykusią pristatyti Biržų savivaldybės 2025 metais nuveiktų darbų.
Pilki keleliai dulka… O tuose nelaiminguose žvyrkeliuose dulkes kelia Biržų rajono savivaldybės meras su komanda, skubėdamas pristatyti Savivaldybės metines ataskaitas visų rajono seniūnijų bendruomenėms. Pirmadienį vyko susitikimas Parovėjoje, antradienį ši garbė teko Pabiržės seniūnijai, kur ataskaitą meras pristatė ir Pabiržėje, ir Gulbinuose. Trečiadienį skubėjo į Pačeriaukštę, Smilgius.
Rūpi mokyklos ir Likėnų ligoninės likimas
Į Pabiržės mokyklą susitikti su bendruomene K. Knizikevičius atvyko lydimas vicemerės Astros Korsakienės, administracijos direktorės Jurgos Bagamolovienės bei mero patarėjos Tomos Rožėnienės. Susitikimuose taip pat dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai – socialdemokratė Simona Bindariūtė bei demokratas Dalius Drevinskas. „Žinant valstiečius nenustebčiau, kad jie pavėlavę ateis. Tokia tradicija pas juos kažkodėl“, – spėlionėmis dalijosi K. Knizikevičius. Ir neapsiriko – susitikimui gerokai įsibėgėjus tarpduryje pasirodė Tarybos narys valstietis Audrys Šimas.
Sakyti, kad į ataskaitų pristatymą Pabiržėje atėjo daug vietos gyventojų, būtų netiesa. Jei atmestume veikiančius asmenis ir atlikėjus, tokius, kaip Savivaldybės atstovai, Tarybos nariai bei Pabiržės seniūnijos žmonės, klausytojus suskaičiuoti lengvai pakako vienos rankos pirštų. Tačiau jie buvo aktyvūs.
Meras nevargino auditorijos ilgais išvedžiojimais ar skaičių lavina. Trumpai susakė pagrindinius 2025 metais atliktus darbus ar vykdytus projektus infrastruktūros, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitose srityse. Anot mero, turėtas biudžetas buvo sklandžiai įgyvendintas, pinigų pakako visoms sritims. Kalbėta apie žvyrkelių laistymo programą, sunkią rangovų paiešką grupinio gyvenimo namų statybai, Astravo užtvankos remontą, galimybę drauge su Krašto apsaugos ministerija pertvarkyti šaudyklą ir išplėsti jos funkcijas, pritaikant ją platesniems visuomenės poreikiams. Nemažai šnekėta ir apie Likėnų reabilitacijos ligoninės bėdas, pastangas pritraukti į ją gydytojų reabilitologų.
Pabiržiečiai klausinėjo, kada ateis investuotojai ir įveiklins tuščius mokyklos pastatus. Anot mero, jie kol kas neatsisako tokių minčių. Dabar ruošiami dokumentai, vėliau bus skelbiamas viešasis pastatų aukcionas. Jei norintys čia kažką kurti aukcioną laimės, galės savo sumanymus vystyti. „Minčių yra, bet garantijų nėra“, – taip apibendrino procesą K. Knizikevičius.
Diskutuota ir apie būsto jauniems žmonėms trūkumą. Anot mero, reikia kalbėti ne tik apie socialinio, bet ir apie municipalinio būsto vystymą, nes pritraukti reikalingus specialistus į rajoną neturint gyvenamosios vietos yra labai sudėtinga.
Kalbėta apie kelio Pabiržė – Likėnai remonto ir atnaujinimo galimybes, įrengiant apšvietimą bei dviračių-pėsčiųjų taką. Anot mero, Likėnų namą vaiduoklį – buvusią parduotuvę – Panevėžio respublikinė ligoninė ketina nugriauti, dabar ruošiami dokumentai.
Svarstyta, ar naudingas žvyrkelių druskinimas, aptartas vandens į kapines pristatymas, ambulatorijos likimas, socialinės paslaugos ir kiti vietos bendruomenę jaudinantys klausimai.
Mero sutikimas – tarsi bendruomenės šventė
Gulbinų kaimo bendruomenės namuose svečius pasitiko tautiniais rūbais vilkinčios etnografinio ansamblio „Močiutės“ moterys, atėjo ir keletas kaimo gyventojų.
Moterys sakė, kad teko rinktis, kur joms vykti – į susitikimą su meru ar į Biržus, kur Šv. Mišias aukojo kardinolas Rolandas Makrickas. Anot pašnekovių, dalis žmonių pasirinko antrąjį variantą.
Nors gyventojų čia susirinko kiek daugiau nei Pabiržėje, aštrių ir sunkių klausimų meras neišgirdo. Ir čia buvo klausimų apie būstus reikalingiems specialistams, pavyzdžiui, gydytojams. Anot Gulbinų bendruomenės pirmininko Valentino Vyčo, kaimyniniame Pasvalio rajone toks skatinimas taikomas. „Nelabai galim, nes nelabai turim“, – atsakė K. Knizikevičius. Buvęs bendruomenės pirmininkas, aktyvus vietos gyventojas Vytautas Pranas Taura klausė, ar Savivaldybė galėtų padėti įveiklinti Gulbinų ežerą. Vyras sakė turintis galvoje maudyklos ir jos aplinkos atnaujinimą, vandens augmenijos pravalymą. Meras bendruomenei pasiūlė ruošti dalyvaujamojo biudžeto projektą, gyventojams balsuoti už jį ir tikėtis laimėti finansavimą. J. Bagamolovienė pasiūlė teikti paraišką Savivaldybei finansavimui pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
„Galima gauti finansavimą iki 3000 Eur, – nedaug, bet bendram pasitvarkymui turėtų pakakti“, – sakė administracijos direktorė.
V. P. Taura kėlė klausimą dėl žymių kraštiečių atminimo įamžinimo. „Turime tris kunigus, jei reikia, ir ketvirtą surasime. Yra poetų ir kitų žinomų žmonių. Turime prikaupę medžiagos, bet neturime, kur ją eksponuoti“, – sakė vyras. Jis apgailestavo, kad griūva neprižiūrimos šių nusipelniusių žmonių sodybos. Deja, sodybos yra privačios, tad, anot mero, Savivaldybė čia kištis negali. O vietinio muziejaus įkūrimo klausimas taip ir užgeso be atsakymo.
Be aiškaus atsakymo liko ir vandentiekio remonto bei kanalizacijos įrengimo perspektyva, paminėta tik galimybė gyventojui įsirengti individualius valymo įrenginius ir gauti iš Savivaldybės kompensaciją. V. P. Tauros nuomone, pensininkams tai padaryti sudėtinga. „Labiausiai Savivaldybei dėkingi už asfaltą ir apšvietimą“, – reziumavo pokalbį gyventojai.
„Nieko meras be Tarybos sprendimo padaryti negali. Mes priimam sprendimus, o jie vykdo. Pradedat merą kelti kaip tarybinę žvaigždę, kuris atnešė saulę į Gulbinus“, – ironiškai nutraukė pagyras A. Šimas.
Bet padėkų nepristigo. „Mes esame labai dėkingi bendruomenės krikštatėviui Viktorui Rinkevičiui. Dar mums labai padėjo Audrys Šimas, labai parėmęs sunkiais momentais. Kai būdavo bėda ar labai trūkdavo pinigų, Audrys išsitraukdavo iš kišenės ir duodavo šimtą ir daugiau. Sunkią valandą jis visada buvo šalia“, – pagyrimų negailėjo ansamblietė Valerija Taurienė.
Trumpą programą pademonstravo „Močiučių“ ansamblis, sudainavęs kelias savo repertuaro dainas, o V. Taurienė skaitė jausmingų eilių posmus.
Susitikimo finalas buvo naminių vaišių stalas, kur svarbiausias patiekalas buvo vienos šeimininkės virta soti kopūstienė. Po jos nei sumuštiniai, nei saldumynai jau niekam nebetilpo.
Valstiečiui A. Šimui sriuboje kiek pritrūko druskos, bet jam buvo atsakyta, kad visa druska jau išbarstyta ant žvyrkelių.
