Visai neseniai gimtadienį atšventęs 29 metų biržietis Jaunius Risakovas galėtų būti tituluojamas žinomiausiu praėjusio mėnesio biržiečiu.
Socialiniuose tinkluose rodomas vaizdo įrašas apie Širvėnos ežere pagautą didelį amūrą per trumpą laiką vien „Facebook‘e“ sulaukė 153 tūkstančių peržiūrų ir 1,6 tūkst., reakcijų.
Pridėjus „Instagram“ peržiūras, skaičiai būtų dar įspūdingesni.
Kai kurie komentatoriai net suabejojo įrašo tikrumu ir svarstė, ar tai ne dirbtinio intelekto sugeneruotas vaizdas.
Žuvis buvo tikrai pagauta – kova su ja atrodo simboliška, žvelgiant į jauno žmogaus gyvenimo pasirinkimus, jo poziciją, gebėjimą sudėtingose situacijose nepasiduoti ir įžvelgi pozityvą.
Ir pradžiugino, ir nuliūdino
Apie 15 kg svėręs amūras J. Risakovui visai netikėtai užkibo Biržų Širvėnos ežere vykusių spiningavimo varžybų metu. Iš pradžių su kolega jis galvojo, kad tai didesnis šamas.
„Smūgis ir pirminė jėga buvo didelė. Spiningas liaunas, ritė pradėjo sukti valą. Gerai, kad kolega greitai sureagavo ir pradėjo plaukti paskui žuvį. Iš pradžių galvojome, kad tai šamas, kuris garantuotų sėkmę varžybose, tačiau žuviai padarius pirmąją žvakę paaiškėjo, kad užkibo amūras. Per visą dvikovos laikotarpį amūras padarė gal dar dvi žvakes. Neeilinių įspūdžių tikrai buvo“, – kalbėjo žvejys.
Greitai įveikti žuvies negalėjusiems spiningautojams jau buvo kilusių minčių viską mesti.
„Buvo dvejopi jausmai. Po kibimo didelis adrenalinas, džiaugsmas, o pamačius, kad tai amūras – tam tikras nusivylimas. Juk dalyvavome varžybose, o tai neįskaitinė žuvis. Kol amūrą įkėlėme į valtį, teko gerokai pavargti. Užtrukome gal pusvalandį. Vienu metu jau svarstėme, ar neverta nupjauti valą, nes varžybų laikas tiksi, o mes su neįskaitine žuvimi vietoje sėdime. Bet galiausiai žuvį pagauti pavyko ir labai džiugu. Neeilinis įvykis, kurio gyvenime gali daugiau ir nepasitaikyti. O dar taip išėjo, kad kolega viską įamžino. Neįtikėtina“, – kalbėjo J. Risakovas, kuris prieš 1,5 metų yra tapęs rudenį vykusių spiningavimo varžybų nugalėtoju.
Didžiausias laimikis
Pagautas amūras yra didžiausias žvejo laimikis, kuris, kaip ir dauguma žuvų, buvo paleistas.
„Esu pagavęs penkių kilogramų lydeką, dešimties kilogramų karpį, nes mėgstu ne tik spiningą, bet ir feederį. Kaip sakoma, iki metrinės lydekos ir tėčio rekordo – apie 12 kg – dar toli. Apie 80 proc. pagautų žuvų paleidžiu. Nesu didelis jų valgytojas. Nebent kai pas mamą svečiuojuosi ir ji žuvį paruošia, tai tada skanauti privalu“, – kalbėjo žvejys entuziastas.
Pasak jo, seniau prie upių ir ežerų buvo praleidžiama kur kas daugiau laiko nei dabar.
„Kaip ir daugelis, meškerę palaikydavau jau nuo vaikystės, bet taip rimtai į viską pradėjau žiūrėti gal 17-os metų. Prasidėjo rimtesnė įranga, nuolatinė žūklė ir ne tik Biržų rajone. Dabar dažnesnėms išvykoms nėra tiek laiko, nes prioritetai pasikeitė – yra darbas ūkyje bei šeima. Laisvalaikiu dar ir pasportuoti norisi, tenisą, tinklinį pažaisti“, – pasakojo pašnekovas.
Ūkininkas visu etatu
J. Risakovo jaunystė prabėgo Smilgių kaime.
Po to lankyta Pačeriaukštės mokykla, o abitūra baigta Biržų „Saulės“ gimnazijoje.
Studijų universitete pradžioje biržietis manęs, kad liks gyventi Vilniuje, bet greitai suprato, kad sostinės gyvenimas ir ritmas – ne jam.
„Iš pradžių atrodė, kad tikrai į kaimą ir Biržus nenorėsiu grįžti. Bet jau po poros metų, praleistų sostinėje, supratau, kad maršrutas ofisas-namai yra ne man, o tas sostinės įdomusis naktinis gyvenimas ir vakarėliai – tik iliuzija. Žinojau, kad noriu grįžti namo, tad po mokslų tą ir padariau“, – pasakojo jaunas vyras.
Ūkyje jis dirba drauge su tėčiu, kuris ūkininkauja jau daug metų.
„Visko pamažu išmokau iš tėčio, su kuriuo mums dirbti drauge sekasi. Jis domisi naujovėmis, kiek galimybės leidžia, stengiamės ūkį modernizuoti. Man ūkininkauti labai patinka ir tą darau visu etatu. Patinka iššūkiai, o jų ši sritis nepagaili. Būna metai geresni, būna sunkiau. Po sunkesnių metų yra tekę žiemą ir papildomų darbų imtis, nematau čia problemų“ , – kalbėjo J. Riskovas.
Apie sąlygas ir sunkumus ūkininkaujant Jaunius nebuvo linkęs labai išsiplėsti, tik pasakė tai, kas akivaizdu: „Jei tikrai neapsimokėtų, tai niekas nedirbtų. Versle niekur nėra lengva“.
Emigruoti neketina
Jauniaus niekada netraukė darbas užsienyje, nors į nieką jis nespjauna.
„Niekada nesakyk „niekada“, bet dirbti į užsienį manęs niekada netraukė. Čia namai, čia gamta, o dabar jau ir mano paties šeima. Su žmona Živile auginame dvejų metukų dukrytę. Tai palikti jas vienas ir bandyti vaikytis didesnių pinigų? Nematau tame prasmės. Tačiau nesu kažkoks kategoriškas – gyvenimas gali taip pasisukti, kad tai, kas šiandien atrodo neįmanoma, rytoj gali jau būti realybė“, – sakė jaunas ūkininkas.
Prakalbus apie šių dienų aktualijas, buvo paliesta karo tema bei įvairios provokacijos. Pasirodo, J. Riskovui tai nėra svetima tema – vyras priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP).
„Prie KASP prisijungiau dar prieš karą Ukrainoje. Tenka dalyvauti privalomosiose pratybose. Gal norėtųsi įvairiuose mokymuose dalyvauti ir dažniau, tam suteiktos tikrai geros sąlygos. Visgi šiuo metu tai sunkiau – yra darbas, maža dukrytė. Tai grįžtant į emigracijos temą, trauktis iš tėvynės ir dėl kitų aplinkybių neketinu“, – kalbėjo J. Risakovas.
Išlikti pozityviam
Jaunius į viską stengiasi žiūrėti per optimistinę prizmę net ir tada, kai gyvenime kas nors ir nesiseka. Jo pozityvumą yra pastebėję ir bičiuliai.
„Na nėra kada per daug liūdėti, ypač dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Tarkim, ūkyje buvo blogi metai, nuplovė derlių. Tai arba gali metus dejuoti, skųstis, arba tiesiog priimti taip, kaip yra, ir kažką daryti. Į daugelį situacijų galima žiūrėti ne vienu kampu“, – kalbėjo vyras.
Tačiau pašnekovas pridūrė, kad tai anaiptol nereiškia, kad sunkių dienų nebūna.
„Visko būna, visokių dienų. Bet be prastos dienos nesuprasi, kas yra gera diena. Tačiau, kaip minėjau, į viską bandau žiūrėti pozityviai, kaip į naują gyvenimo pamoką. Gal ir ne visada išeina, bet stengiuosi“, – sakė J. Risakovas.
