Biržiečiai, besidomintys politika, studijuoja visuomenės apklausų rezultatus ir komentuoja partijų reitingus.
O šie – kaip tos vaikiškos skaičiuotės. (Viens, du, trys/Gieda vakare gaidys./Lygiai šimtą suskaičiau,/Burtas krinta kaip tik tau.)
Šiandien burtas iškrenta vienai partijai, rytoj – kitai.
Pagal reitingus, šiandien šlovės valandas išgyvenantys socialdemokratai gali ramiai laukti ateinančių rinkimų. Jiems sėkmę garantuoja Vilijos Blinkevičiūtės fenomenas.
Be abejo, partijų populiarumas juntamas ir provincijoje. Tačiau čia jų sėkmę lemia ir daugybė kitų komponentų. Ypač tai akivaizdu per savivaldybių ir mero rinkimus.
Į vicemerės postą atėjusi Audronė Garšvaitė turėjo progą tapti biržietiška Blinkevičiūtės versija. Tačiau kol kas jos politinė laikysena sunkiai nusakoma.
Šiuo metu Biržų socialdemokratai yra valdančiojoje koalicijoje. O čia – kaip ir scenoje. Žiūrovai mato visas galias ir negalias.
Socialdemokratams teko vienas iš pagrindinių vaidmenų, kai į politinius užkulisius pasitraukė kadencijos pabaigos nesulaukę valstiečiai žalieji. Į vicemerės postą atėjusi Audronė Garšvaitė turėjo progą tapti biržietiška Blinkevičiūtės versija. Tačiau kol kas jos politinė laikysena sunkiai nusakoma.
Viešojoje erdvėje ji lyg ir slepiasi kažkieno šešėlyje. Prigimtinis kuklumas ar partinė strategija? Jeigu toks sumanymas turi išryškinti kito partijos nario lyderystę, tai pats laikas būtų jį parodyti.
Lyderystės gali imtis Audrius Jukna. Kaip jį vertintų biržiečiai per rinkimus? Iki šiol rinkimų rezultatai rodė, kad Biržams jis labiau pažįstamas kaip verslininkas, įmonės vadovas. Tiesa, politinėje erdvėje A. Jukna reiškiasi vis aktyviau, tačiau kiek jis gali būti savarankiškas ir laisvas priimdamas tam tikrus sprendimus? Kiek jame yra verslininko ir kiek visuomenininko? Ar jis ryžtųsi palikti įmonės vadovo kėdę, kad taptų meru?
Kol nepaaiškės tikroji lyderystė, socialdemokratams Biržuose tapti populiariausia partija kažin ar pavyks.
Biržų liberalai turi priklausomybių. Ir jie to neslepia. Arba nesugeba nuslėpti.
Tuo tarpu konservatoriai lyderę turi. Šiuo metu ryškesnės politikės už Irutę Varzienę neturi nė viena partija Biržuose. Buvusi merė, vicemerė dabar eina savivaldybės administracijos vadovės pareigas. Klampus šis darbas, nedėkingas. Bet jis atliekamas atsakingai, sąžiningai. Dar daugiau – jos veikla neapsiriboja tiesioginėmis pareigomis, todėl dažnai atrodo, kad faktinė savivaldybės vadovė yra būtent I. Varzienė.
Kai partija turi tokią lyderę, jos nariams reikia stipriai pasitempti. Tačiau konservatorių gretose to kol kas nematyti.
Savivaldybės taryboje girdisi Arūno Anskino balsas, bet to neužtenka, jei norima rimtai pasirodyti per ateinančius rinkimus. Neužtenka vien gerų žmonių – reikia veiklių, organizuotų, sumanių ir drąsių partijos narių. Konservatoriams verkiant reikia pastiprinimo.
Panašu, kad kai kurie valstiečiai dairosi naujos politinės jėgos, su kuria galėtų vėl grįžti į valdžią. O tokių sambūrių, kurie gali mutuoti į politines organizacijas, Biržuose, kaip žinia, yra.
Valdančiojoje daugumoje šiaip ne taip išlikęs Liberalų sąjūdis turėjo progą įrodyti, kad jie į rajono valdžią atėjo neatsitiktinai. Kad jie nėra tik valstiečių žaliųjų vasalai. Kad jiems svarbus visuomenės interesas. Ar įrodė? Kažin.
Biržų liberalai turi priklausomybių. Ir jie to neslepia. Arba nesugeba nuslėpti. Šios priklausomybės juos veda nuo vieno politinio patvorio prie kito. Todėl vargu ar kas galėtų jiems prognozuoti šviesias perspektyvas. Nebent tik garsusis politinio marketingo specialistas. Už tam tikrą sumą.
Bet klystantys visada gali pasitaisyti, o klaidžiojantys – surasti teisingą kelią.
Lyderystė šioje partijoje kol kas irgi neaiški. Į tikrojo lyderio pozicijas pretenduotų bent trys politikai. Ir čia kaip toje skaičiuotėje – vieno gražūs ratai, kito – batai. Iš esmės jie visi labai gražūs. Bent patys sau.
Valstiečiai žalieji, ne savo noru atsidūrę opozicijoje, turi puikią progą ruoštis rinkimų šuoliui. Bėda ta, kad kol kas situacija neišnaudojama – opozicija atrodo pernelyg silpna. Norėtų kritikuoti valdančiąją daugumą, tačiau tam reikia ir žinių, ir gebėjimų. Ne skolintų, o savų.
Skilimas partijoje į Karbauskio ir Skvernelio sekėjus Biržuose ryškesnių pokyčių neatnešė. Tačiau panašu, kad kai kurie valstiečiai dairosi naujos politinės jėgos, su kuria galėtų vėl grįžti į valdžią. O tokių sambūrių, kurie gali mutuoti į politines organizacijas, Biržuose, kaip žinia, yra. Vis tik valstiečių partija neturėtų kartoti klaidų, kokias padarė prieš praėjusius rinkimus. Politinė draugystė turi tam tikrų rizikų – galima prarasti ne tik valdžios vežimo vadžias, kaip rodo netolima praeitis, bet ir identitetą.
Keičiantiems partijas turbūt lengviausia – jų nekamuoja politinio stuburo skausmai, nes jo neturi.
Valstiečių rinkėjui būtina matyti ir partijos lyderį. Ar tai buvęs parlamentaras Audrys Šimas? Ar tikrai?
Kas liko iš respublikonų-tautininkų, sunku net pasakyti. Kol kas jų yra valdančiojoje daugumoje, bet partiniu požiūriu tai likę tik politiniai trupiniai. Kas juos galėtų surinkti į politinę organizaciją, nežinia. Gal Seimo narys Valdemaras Valkiūnas buvusiems bendrapartiečiams pasiūlys Regionų partiją?
Keičiantiems partijas turbūt lengviausia – jų nekamuoja politinio stuburo skausmai, nes jo neturi.
O kas svarbu mums, rinkėjams? Ką renkamės – sveiką bestuburį ar šiek tiek pakrypusį, bet turintį aiškias pažiūras ir prognozuojamą politiką?
