Iš pirmo žvilgsnio Virginijų Varną būtų galima laikyti eiliniu, niekuo neišsiskiriančiu pusamžiu vyru. Mandagus, paprastas, bet neieškantis žodžio kišenėje. Ir tik visiškai atsitiktinai pavyko sužinoti, kad šis Rinkuškių gyventojas vertas didvyrio vardo. Praėjusį savaitgalį Širvėnos ežere jis išgelbėjo du su valtimi apvirtusius žvejus. Įdomu tai, kad už išgelbėtas gyvybes Virginijui turėtų būti dėkingi ne tik jie, bet ir dar trys paauglės…
Išgirdo šūksnius
Sekmadienio rytą Virginijus Varna leido ežere su meškere. Tai ne pirmas ir ne paskutinis toks jo rytas, nes vyras – užkietėjęs žvejys. Tačiau eilinę žvejybą ir ežero ramybę sudrumstė šūksniai.
„Išgirdau, kad kažkas lyg ir rėkauja, švilpia. Iš pradžių nekreipiau į tai dėmesio. Maža kas rėkauja.
Dažnai žvejai tarpusavyje pašūkauja. Po to šūksniai nuo Meilės salos pusės vėl pasikartojo. Galvoju, gal jaunimas nerimsta. Tačiau panašius garsus nugirdus trečią kartą jau kilo įtarimas, kad čia kažkas ne taip“, – pasakojo rinkuškietis.
Vyras pradėjo irkluoti į tą pusę, nuo kurios girdėjosi šūksniai. Neilgai trukus paaiškėjo, kad nuogąstavimai buvo ne be pagrindo.
„Atstumas buvo nemažas, tačiau išlindęs iš už žolių kampo pamačiau plūduriuojančias dvi galvas. Viskas man tapo aišku. Plūstelėjo adrenalinas, tačiau galvos nepamečiau. Kiek smarkiau užguliau irklus, tačiau sykiu pradėjau ruoštis ir gelbėjimui. Laivė mano nedidelė, daiktų daug, vandenyje – du vyrai. Reikėjo pasidaryti vietos, išlikti ramiam, nes labai greitai vietoj dviejų galvų vandenyje galėjo būti trys“, – kalbėjo vyrus gelbėjęs žvejys.
Gelbėjimo misija
Priplaukus prie vandenyje plūduriuojančių vyrų buvo matyti, kad jie laikosi už apvirtusios valties.
„Priirklavus svarbu buvo išlaikyti ramybę. Iš išgąsčio jie galėjo pradėti kabintis, ropštis į valtį, o tada būtų buvę dar didesnių bėdų. Abu buvo su drabužiais, o vienas net su kuprine. Įdomiai taip, nes juk vanduo, prisigėręs į apdarus, traukia gilyn. Jų paklausiau, kuris tvirčiau jaučiasi, ir smulkesnio sudėjimo vyrą pradėjau traukti į valtį. Kai jis atsidūrė valtyje, liepiau elgtis ramiai, per daug nejudėti. Tuomet, nors ir nelengvai, bet bendromis jėgomis pavyko įsikelti ir antrąjį vyrą“, – pasakojo V. Varna.
Gelbėtojas džiaugėsi, kad suspėjo pačiu laiku – nors vanduo ir nėra labai šaltas, bet laikas ir stresas daro savo.
„Gerai, kad vanduo dar šiuo metų laiku nėra šaltas, vandenyje galima išbūti ilgiau. Kitu atveju stresas ir šaltis būtų surakinęs raumenis ir išsilaikyti tiesiog būtų buvę nebeįmanoma. Aš gal sugaišau pusvalandį, ir tai vienas iš ištrauktų vyrų visas drebėjo. Nežinau, ar iš streso, ar iš šalčio. Ko gero, dėl abiejų. Tuo tarpu kitas, įtemptas į valtį, dar sugalvojo paklausti, ar apvirtusios valties negalėčiau parbuksyruoti. Liepiau jiems tik sėdėti… Ir pasukom kranto link“, – pasakojo rinkuškietis.
Svarbu – nelikti abejingam
Iš vandens ištraukti žvejai buvo parplukdyti į Aušros gatvės pradžioje esančią maudyklą ir išlaipinti į krantą.
„Susidarė įspūdis, kad jie ir buvo iš to galo, tad namo pareiti jau neturėjo būti toli. Prieš atsisveikinant dar vyrams pasakiau, kad po 100 gramų grįžę dėl sveikatos „padarytų“… Atsisveikinom. Pačiam irgi toks jaudulys buvo sukilęs, kad nebežinojau, ką daryti – plaukti namo ar dar pažvejoti. Paskambinau žmonai, ji patarė ramiai pasėdėti, atsigerti vandens ir žiūrėti, kokia savijauta. Dar bandžiau žvejoti, bet jau nebe ta žvejyba buvo…“ – kalbėjo su meškere nuo pat mažų dienų nesiskiriantis vyras.
Anot Virginijaus, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Svarbiausia – nelikti abejingam.
„Kai viskas baigėsi laimingai, tai atrodo – anoks čia žygdarbis. Tačiau viskas galėjo baigtis ir kitaip. Juk galėjau numoti ranka į tuos švilpimus ir neplaukti. Bet jei viskas būtų pasibaigę nelaime, apie tai laikraštyje būčiau paskaitęs. Nežinau, kaip tuomet būtų reikėję jaustis. Pasirodė, kad tuos vyrus ar jų gelbėjimą galėjo matyti ir kita valtis, tačiau ji kažkodėl nepriplaukė“ , – pastebėjo V. Varna.
Išgelbėjo tris paaugles
Žvejų gelbėjimo operacija Širvėnos ežere V. Varnai nebuvo pirmoji gyvenime. Prieš dvidešimtį metų Švedijoje jis iš ežero gelmių išgelbėjo tris paaugles.
„Seniai tas buvo, bet po praeito savaitgalio įvykių atsiminimai vėl atgijo. Tuomet šiek tiek darbavausi Švedijoje. Gyvenome prie ežero. Būdamas krante vandenyje pamačiau tris žmones. Dar kažką spėjau, kiek mokėjau, sušaukti šeimininkui apie nelaimę ir puoliau į valtį. Priirkluoju ir matau, kad vandenyje trys panelės. Su baidare jos apvirto, o baidarę vėjas nunešė. Visas jas įsikėliau į valtį, nusirengiau savo viršutinius drabužius, daviau joms. Metų laikas buvo panašus kaip dabar, gal kiek vėlyvesnis rugsėjis“, – prisiminimais dalijosi V. Varna.
Kol lietuvis su merginomis į krantą prisiyrė, jau buvo suvažiavusios visos gelbėjimo tarnybos.
„Dar man esant ežere atlėkė kateris, bet mergaitės jau sėdėjo valtyje, buvome nebetoli kranto. O krante – žmonių prisirinkę, medikai atlėkę. Greit merginas perėmė, su pledais šildyti pradėjo. Kaip paaiškėjo vėliau, merginos buvo serbų turistės. Nuo savo būrio atsiliko ir kažkaip apvirto. Apie įvykį vietinėje spaudoje rašė, tačiau mes patys, pasitarę su šeimininku, per daug nesiafišavome, stengėmės išlikti nuošalyje. Juk ne poilsiauti buvau anuomet nuvykęs. Maža kam būtų užkliuvę kokie popieriai ar kas“, – apie užsienyje patirtus įvykius pasakojo biržietis.
Pomėgiai – sportas ir žvejyba
V. Varna šiuo metu dirba „Rinkuškių“ alaus darykloje. Laisvalaikį jis skiria žvejybai ir sportui. Sportą mėgsta ne tik stebėti, bet ir pats juo užsiima.
„Žvejoti pradėjau gal nuo penkerių metų. Rinkuškiai mano gimtinė, prie pat ežero augau nuo mažų dienų. Žvejoju kiaurus metus. Žiemą žvejyba pati smagiausia. Taip pat labai mėgstu motokrosą. 100 kilometrų spinduliu nuo Biržų vykstu į daugumą varžybų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Kaip tik sekmadienį bus varžybos Pakruojyje. Jei su žvejyba žmona Violeta nieko bendro neturi, tai į motokrosą kartais vykstame kartu. Žodžiu, gyvenimas vyksta. Nuobodžiauti nėra kada, kartais nebeįmanoma visur suspėti“, – pasakojo rinkuškietis.
Jubiliejų kitų metų pavasarį švęsiantis vyras ir pats dar pakankamai aktyviai sportuoja – žaidžia stalo tenisą. V. Varna priklauso stalo teniso klubui „Biržų topsas“.
