Rugsėjo 22 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro struktūriniame padalinyje įvyko jungtinės parodos „Apie draugystę, laimę ir gyvenimo pamokas“, skirtos Jono Meko metams ir gimimo 100-mečiui paminėti bei Juozo Miltinio 115-osioms gimimo metinėms, atidarymo renginys.
Tai buvo pirmas toks renginys Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro istorijoje: visuomenei pristatyta konkreti Jono Meko archyvo dalis – septyni aktoriaus ir režisieriaus Juozo Miltinio laiškai, rašyti 1957-60 m. ir 1967 m. Jonui Mekui.
Šie laiškai trumpi ir aiškūs, turintys familiarumo atspalvį, rašyti lietuvių ir anglų kalbomis su mėlynai rašančiais rašikliais ant įvairaus formato popieriaus lapų. Laiškų turinys susijęs su Juozo Miltinio asmeniniais pomėgiais ar interesais. Jis labai mėgo skaityti knygas įvairiomis kalbomis, fotografuoti. Juozas Miltinis savo laiškuose prašydavo atsiųsti knygų iš JAV, parūpinti laikraščių ir / ar žurnalų, pvz. „Cinema Novo“, „Film Culture“, kurį Jonas Mekas leido ir redagavo nuo 1954 metų ir kurį Juozas Miltinis laikė labai įdomiu ir naudingu jo gyvenime.
Laiškų, rašytų Jonui Mekui, pagalba Juozas Miltinis taip pat megzdavo kontaktus teatro veiklos klausimais, tarpininkavo suvedant potencialius Lietuvos menininkus, pvz., Kazį Sają su Jonu Meku ir kitais lietuviais kūrėjais išeivijoje.
Aktorius ir režisierius Juozas Miltinis dažnai laiškuose pasidžiaugdavo savo paties ir Jono Meko sėkme profesiniame gyvenime ir kūryboje. Iš Juozo Miltinio laiško, rašyto 1967 m. Jonui Mekui, sužinome apie jam tuometinės valdžios Panevėžyje pastatytus naujus teatro rūmus ir, žinoma, apie Jono Meko tapimą garsenybe JAV.
Skaitant laiškus, įdomu paminėti, jog Juozas Miltinis, kurį Jonas Mekas laikė geriausiu gyvenimo mokytoju, kitoje vietoje – pirmuoju, laiškuose nestokojo dėmesio ir Jono Meko jaunėliui broliui Adolfui. Jonui Mekui liepdavo perduoti jam labų dienų, linkėjimus su potekste kada nors susitikti Lietuvoje, Panevėžio dramos teatre ir kt.
Parodoje buvo galima išvysti ir Jono Meko Juozui Miltiniui dovanotas knygas apie klasikinį ir šiuolaikinį pasaulio teatrą anglų ir prancūzų kalbomis su brolių Jono ir Adolfo Mekų bei Adolfo Meko žmonos Polos Chapelle-Mekas dedikacijomis ir autografais. Jos buvo išleistos 7-ajame ir 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Taip pat eksponuojamos Panevėžio dramos teatro aktoriaus ir šio teatro metraštininko Kazimiero Vitkaus darytos nuotraukos, kuriose užfiksuotos Jono Meko ir Juozo Miltinio susitikimo, įvykusio 1971 m. Panevėžyje, akimirkos ir kt. Visa tai parodai paskolino G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skyrius – Juozo Miltinio palikimo studijų centras (dabar – Juozo Miltinio memorialinis butas).
Taip pat čia galima išvysti ir 2007 m. Juozo Miltinio 100-ojo jubiliejaus proga Juozo Miltinio dramos teatrui pagamintą tamsaus raudono audeklo teatro kėdžių sąstatą su atkaltėje išsiuvinėtomis emblemomis, kurias parodai paskolino Biržų kultūros centro Nemunėlio Radviliškio skyrius.
Parodos pristatymo metu žodį tarė šių eilučių autorius ir viena iš parodos koncepcijos bendraautorių, Juozo Miltinio palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė Angelė Mikelinskaitė, kuri papasakojo apie Jono Meko ir Juozo Miltinio glaudžius draugystės ryšius, užsimezgusius Biržuose, dar prieš Jono ir Adolfo Mekų prievartinę emigraciją į Vokietiją, bei pasidalino patirtimi dirbant su Juozo Miltinio kultūriniu palikimu.
Jungtinė paroda Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre veiks iki spalio 29 d.
Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas Evaldas Timukas
