Boriso Dauguviečio teatras pakvietė jau į 21-ąją premjerą.
Nuoširdumas ir begalinė meilė teatrui, pagarba scenai ir žiūrovams. Tai greičiausiai tie žodžiai, dėl ko biržiečiai taip myli savo teatrą. Dvi dešimtis metų gyvuojantis mėgėjų teatro kolektyvas suburia skirtingų profesijų žmones, po darbų skubančius į repeticijas tam, kad atskleistų savąsias emocijas, panirtų į teatro personažų pasaulį ir savo kūrybine energija bei talentu dalytųsi vienas su kitu bei spektaklių visada laukiančiais žmonėmis.
Šeštadienį Biržų kultūros centre vyko Biržų Boriso Dauguviečio teatro premjera pagal Vinos Delmar dramą „Toliau – Tyla“. Tai jau 21 pastatytas spektaklis per 20 metų teatro istoriją.
Į premjerinį spektaklį susirinko pilna salė žmonių. Jų neišgąsdino šiek tiek pakeltos bilietų kainos.
Teatro režisierė Vita Vorienė po spektaklio pasakojo, kad artėjant premjerai teatro prezidentės Reginos Pipirienės iniciatyva jos buvo nuėjusios į savivaldybę, kalbėjosi su vicemere Astra Korsakiene. Vicemerės prašyta teatro repeticijoms sumažinti valandos nuomos kainą ar gerbiant senąsias miesto teatro tradicijas nors šiek tiek sumažinti salės nuomos mokestį. Tačiau, pasak režisierės V. Vorienės, joms buvo pasiūlyta… tiesiog padidinti parduodamų bilietų kainas.
„Tai paskutinis kartas, kai ko nors ėjau prašyti į Savivaldybę. Išsiversime patys, mes galime gyventi ir išgyventi. Bet kokiu atveju, nors ir nukentėjau finansiškai, nes dirbu be atlyginimo ir esu lygi su visais laisvalaikiu dirbančiais aktoriais, gerai, kad išėjome iš Kultūros centro pavaldumo. Su mumis nebesielgiama arogantiškai, turime nuolatinę vietą repeticijoms“, – sakė V. Vorienė. Teatro režisierė neslėpė, kad prieš spektaklį jaudinosi ir ji, ir teatro žmonės.
„Jaudulys pasiskirsto visiems. Žinoma, pritrūksta repeticijų, kažkam sudėtinga prisiminti žodžius. Bet rezultatas yra“, – kalbėjo V. Vorienė.
Spektaklyje pasakojama apie šeimos santykius. Tėvai praranda namą, nes jį užstatė bankui, kai vaikams reikėjo pinigų. Tėvai išskiriami – vienas gyvena pas dukrą, kitas pas sūnų. Toliau nagrinėjamos šeimų tarpusavio santykių peripetijos, kalbama apie visą gyvenimą vienas kitą mylinčių žmonių ilgesį ir išsiskyrimą.
„Neprisimenu, kada taip verkiau“, – išėjusi iš spektaklio kalbėjo viena žiūrovė. Kiti irgi neslėpė šluostęsi ašaras.
Visus vėl sužavėjo aktorės Jolitos Braškės profesionali vaidyba. Nuo jos nė kiek neatsiliko Bronius Medinis, kiti aktoriai.
Aktorius Ignas Vaičekonis ne tik puikiai vaidino, bet ir atliko daugybę techninių darbų.
Spektaklyje su senbuviais vaidino ir dvi naujokės – Danielė ir Maja. Trupės aktoriai tikisi, kad jos pasiliks teatre.
Teatralai buvo nustebinti, kad po spektaklio aktoriai gavo tiek gėlių, padėkų, pasveikinimų, padėkojimų ir palinkėjimų Žinia, tarp premjeros žiūrovų buvo daug artimų žmonių. Bet atvažiavo ir kolegos bei draugai ir iš kaimyninių rajonų.
„Mes, aktoriai, visi susitikome jauni. Šitiek gyvenimo metų kartu esame. Ne viską dėl amžiaus jau galime ir vaidinti. Tarkim, mergvakario nebevaidintume. Bet džiaugiamės, kad visi turime artimą ryšį“, – kalbėjo trupės siela režisierė V. Vorienė.
Teatras gegužės 16 dieną jau yra pakviestas vaidinti Vabalninke, o rudenį pasirodys respublikinėje kūrėjų apžiūroje „Atspindžiai“.
