Gyventojai sako neleisiantys griauti kaimo simbolio.
Lietuviškiems paralelinio pasaulio gyventojams – laumėms, raganoms, velniams, kaukams bei aitvarams – gyvenimas su kiekvienais metais tampa vis sudėtingesnis. Jau nugriautos visos jaujos, užlygintos linmarkos, beveik išnyko raistai. Dar šie padarai galėjo prisiglausti apleistuose senovinių malūnų pastatuose, kurių su kiekviena diena mažėja. Kas bus su tautiniu identitetu, kai ir šie pastatai išnyks, sunku prognozuoti.
Tačiau viskas yra ne stebuklinių būtybių, o žmonių rankose. Kaip neseniai „Šiaurės rytuose“ buvo rašyta, teismas pripažino Medeikiuose stovintį apleistą akmeninį malūną bešeimininkiu pastatu. Po teismo sprendimo pastatas tampa savivaldybės nuosavybe, ir ji galės spręsti, ką su malūnu daryti – griauti, nuomoti ar parduoti viešajame aukcione.
Ruošiasi ginti simbolį
Po šios informacijos paskelbimo Parovėjos seniūnė Daiva Juozaitienė sakė sulaukusi telefono skambučių. Skambino medeikiečiai, susirūpinę statinio ateitimi. Esą tai Medeikių simbolis, puošmena ir paveldas, kurio griauti jokiu būdu negalima.
Tokios pozicijos laikosi ir Medeikių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Vigelienė. Anot jos, vietos bendruomenė neleis nugriauti kaimui brangaus pastato. „Čia mūsų vizitinė kortelė, čia mūsų istorija ir mes labai džiaugiamės jį turėdami. Niekur jis nenugrius, jei per tiek metų nenugriuvo, tai ir toliau stovės. Niekas ten nevaikšto, niekas nelandžioja, stovi jis laukuose, niekam netrukdo. Daug labiau pavojingas namas vaiduoklis kaimo centre, kur ir tinkas krenta, ir pavojų daugiau nei prie malūno“, – sakė Vida Vigelienė.
Paklausus, kaip bendruomenė ketina malūną įveiklinti, pirmininkė sakė, jog buvo įvairių minčių, tačiau prieš rašant kokį nors projektą ir imantis darbų, reikėjo žinoti, kam pastatas priklauso. „Dabar, kai pastatas savivaldybės, galima galvoti toliau. Kovo mėnesį pas mus bus ataskaitinis susirinkimas, jame apie tai ir kalbėsime. Malūnas rūpi visiems kaimo gyventojams, ne vien bendruomenės nariams“, – sakė V. Vigelienė.
Liūdnos perspektyvos
Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkas Dalius Mikelionis sakė, jog Medeikiuose esantis malūno pastatas nėra paveldo paminklas, todėl tai ne jo prižiūrimas objektas.
Anot specialisto, praktika rodo, kad, jei tokiu malūnu nesirūpina konkretus žmogus ar bendruomenė, jis yra pasmerktas. Tokio tipo statinį yra labai sudėtinga pritaikyti viešosioms reikmėms – apvali forma labai nepatogi vidiniam suplanavimui, ten paprastai nėra jokių komunikacijų, statinys šaltas ir neturi jokio šildymo. Kaip pavyzdį D. Mikelionis minėjo Panevėžio centre esantį malūną, kuriame niekaip neprigyja įvairios veiklos – iškabos ant fasado keičiasi kas pusę metų.
„Vienintelis kiek priimtinesnis tokio statinio pritaikymas gali būti mažo muziejaus įrengimas, bet kiek tokių muziejų įrengsi. Tokio projekto gali imtis stambūs verslininkai ar įmonės, atstatydami bei išlaikydami tokius objektus savo malonumui ir aplinkos papuošimui. Tačiau tai tikrai ne kaimo bendruomenės jėgoms“, – sakė paminklosaugininkas D. Mikelionis.
Savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Kolomakienė sakė, jog jokių sprendimų dėl malūno kol kas nėra ir greitai nebus. Dabar vyksta pastato perregistravimo savivaldybei procesas.
Senosios technikos ir architektūros paveldas
„Daugel metų, net du šimtmečius, Lietuvos kraštas puošėsi žmogaus rankų darbo stebuklu – vėjo malūnais. XIX – XX a. šie architektūros ir technikos paminklai buvo nepamainomi žmogaus pagalbininkai ne tik grūdų malimo, bet ir vilnų vėlimo, popieriaus gamybos, kalvystės, lentų pjovimo, aliejaus spaudimo darbuose. Laikas bėga ir lietuviškieji vėjo malūnai griūva. Dalis jų prisikėlė naujam gyvenimui – virto muziejais, užeigomis, turistų traukos centrais. Kiti lėtai nyksta“, – sakė Raimondas Gurskis, fotografas, per 6 metus įamžinęs nuotraukose daugiau kaip šimtą vėjinių malūnų visoje Lietuvoje. Daugelio jų jau nebeliko.
Pokaryje Biržų rajone buvo 64 malūnai. Dabar likę 5, nė vienas nesaugomas valstybės. Tarp jų ir Medeikių – Šidlos pastatytas.
