Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų pakviesti protestuotojai švilpė, rėkė, pūtė dūdas, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai. Tokiu būdu jie teigė protestavę prieš dabartinės valdžios vykdomą politiką. Šie žmonės neatsižvelgė į renginio vedėjo prašymą gerbti laisvės gynėjų atminimą.
Protestuotojų minioje buvo ir biržiečių.
ŠR pateikia mintis, kaip 2022 metų sausio 13-ąją įvykius prie Seimo vertina Biržuose gyvenantys ir dirbantys žinomi žmonės.
ARŪNAS VAITAITIS:
„Žydrūnas Savickas man nebėra Garbės pilietis“
„Tai, kas prie Seimo vyko Sausio 13-ąją pagerbiant aukas, nepateisinama.
Ir tarp mitinguotojų buvęs Žydrūnas Savickas man nebėra Biržų garbės pilietis. Aš jo tokiu nebelaikau, nes jo ir kartu buvusių mitinguotojų veiksmai nebuvo protestas prieš valdžią – tai galima vadinti tik pasityčiojimu iš aukų. Garbės piliečio vardą turintis žmogus šitaip elgtis negali – privalo turėti kažkokį garbės kodeksą. Dabar Žydrūnas Savickas pažemino ne tik save, bet ir Garbės piliečio vardą jam suteikusį kraštą, kurio dalimi esu ir aš. Savo elgesiu jis pažemino ir mane. Mitinge jis buvo su šviesaus atminimo Ozolo atvaizdu… Ką šis protestavęs žmogus iš viso gali kalbėti apie Ozolą, apie Sąjūdį? Jo suvokimo riba – pinigai. Taip buvo ir tuo laiku, kai jis pas mus dirbo viešbučio administratoriumi, taip yra ir dabar. „Trinasi“ jis prie įvairaus plauko veikėjų, kad vėl kaip nors į Seimą patektų. Ką gi, Biržai turėtų dar vieną, dėl kurio gėda“, – kalba UAB „Tyla“ direktorius bendrasavininkis Arūnas Vaitaitis.
EDITA MIKELIONIENĖ:
„Šiais žmonėmis patogu manipuliuoti“
„Gyvename išsivysčiusioje, demokratinėje šalyje, todėl kiekvienas gali piktintis ir reikšti savo nuomonę, jeigu ji neprieštarauja įstatymams. Ar tinka eiti į gatves ir reikšti savo pasipiktinimą
Laisvės gynėjų pagerbimo dieną, čia jau moralės, vidinės kultūros reikalas. Mano nuomone, tai tas pats, kaip švilpti ir baubti šventų Mišių metu.
Taip pat manau, kad Sausio 13-oji šiam visiškai amoraliam žingsniui buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tiems, kurie dalyvavo mitinge turėdami vilčių ateityje patekti Seimo rūmuosna – dėmesys garantuotas. Nepatenkintų sekėjų visuomet atsiras, nes yra tokia kategorija žmonių, kurie piktinasi viskuo.
Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad šiais žmonėmis yra patogu manipuliuoti. Tuo ir naudojasi mūsų valstybei priešiškos jėgos ir tie, kurie turi asmeninių sumetimų. Suskaldytą visuomenę kur kas lengviau valdyti ir užvaldyti.
Man labai gaila, kad šio nepagarbos mitingo priešakyje buvo pats stipriausias pasaulio žmogus, mūsų miesto Garbės pilietis. Kažkodėl neišeina išvesti paralelės tarp jo ir kito mūsų miesto Garbės piliečio – Kazimiero Vasiliausko, kalėjusio lageriuose už tikėjimą, moralę ir laisvę“, – sako Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė Edita Mikelionienė.
IRUTĖ VARZIENĖ:
„Baisiausia man buvo protestuotojų džiaugsmas, euforija“
„Manau, kad Sausio 13 – osios protestuotojai susirinko tikrai ne dėl Lietuvos, ne dėl laisvės.
Vieni buvo suklaidinti, kiti išliejo pyktį dėl nesusiklosčiusio gyvenimo. Didžiausia atsakomybės dalis tenka organizatoriams – manipuliatoriams, prorusiškiems veikėjams, kurie visa tai daro dėl valdžios, populiarumo.
Nebevadinkim to demokratija – susirinkti Sausio 13 – ąją protestuoti, tipo, prieš skiepus, yra grynai antivalstybinis veiksmas, gerai apgalvotas ir suplanuotas.
Vis dėlto baisiausia man buvo ne pyktis, įniršis, agresija, o protestuotojų džiaugsmas, euforija.
Vis iškyla prieš akis gerai pažįstamos biržietės veidas švytinčiomis akimis entuziastingai, pionieriškai plojančios. Žmogus tiesiog buvo paniręs į transą. Kiti pozavo įsisupę į trispalvę, išsišiepę iki ausų.
Ir visa tai dėl laisvės stokos? Visa tai skirta žuvusiųjų atminimui? Kai žmogus paniekina mirtį, žuvusiuosius, atmintį, ar jis begali suvokti, kas su juo atsitinka?
Nuliūdino, įskaudino Biržų garbės pilietis Žydrūnas Savickas, mekenantis apie teisę nusipirkti duonos. Ar tikrai tik toks yra kelias į viešumą ir politiką?
Pasaulis serga, kova su virusu sunki ir nuožmi. Vis dar miršta žmonės, mirties patale prašantys pagalbos, kuria netikėjo. Taip, visi pavargę, bet tai baisus pagrindas krautis politinį kapitalą.
Kaip greit pamiršta, kokia neapykanta lydėjo valstiečių ministrą A. Verygą, dabar jau kalčiausi I. Šimonytė, A. Dulkys. Manau, visi supranta, kad bet kas būdamas valdžioje elgtųsi taip pat. Betgi dabar tokia proga nukreipti įniršį į konservatorius, suvesti asmenines sąskaitas!
Norėtųsi kreiptis į kiekvieną protestuotoją (ypač į biržietę, kurios euforinis liudijimas spausdinamas viename laikraštyje): ar atleisi, žmogau, kada nors pats sau, kad Sausio 13 – ąją stovėjai kartu su paleckininkais, gražuliais, puidokais, kepeniais? Ar tikrai jie yra Laisvė, Tiesa, Tėvynė? Ar jie yra mūsų ateitis?
Pripažįstu žmogaus teisę klysti, abejoti dėl skiepų, valdžios sprendimų.
Bet niekada nesuprasiu ir nepateisinsiu gyvuliško kolektyvinio baubimo, kartuvių, akmenų krušos ir trispalvės, paleistos į žmogaus nugarą. Protestuotojai – riaušininkai patys prisišaukė tvoras“,- mintimis dalijosi TS – LKD Biržų skyriaus pirmininkė, Biržų savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
