Arogancija. Nesusikalbėjimas. Nebe konservatorių
Maždaug pusmetis, kaip Lietuvoje stojo nauja valdžia. Ir vėl populiariausi žodžiai – arogancija, prasta komunikacija. Vėl mitingai ir nesusipratimai dėl naujų nekilnojamojo turto mokesčių. Finansų ministras kaltinamas prasta komunikacija, premjeras meškeriodamas pasiklydo tarp sliekų ir sūrio. Ir vėl tos pačios p. V. Blinkevičiūtės paklodės laikraštyje apie nieką. Nuovargio, nuobodulio, vidutinybių metas. Valdžiai nuo to tik geriau. Praėjusioje kadencijoje konservatoriams teko ir pandemija, ir migrantai, ir karo Ukrainoje pradžia, šokas.
Dabar visa tai jau kasdienybė? Gyvename liūliuojami p. G. Palucko optimizmo. M. Sinkevičius grąžintas į mero postą, Dudėnas išsuktas nuo atsakomybės. Žemaitaitis apie demokratiją gali kalbėti ką nori. Apskritai, žmonėms siunčiama labai aiški žinia – socdemai savų nepalieka, nieko nesureikšmina, nori gauti pareigas – stok į partiją. Pasijutau blogai, kad nebalsavau už „Biržų vandenų“ ataskaitą.
Reikia dar kartą pakartoti, kad nėra jauno, šviežio, racionalaus, aštraus proto, kuris sustabdytų tą inerciją, realiai grįžtų prie investicijų paieškos. Bet svarbiausia – peržengtų partinius interesus. Būtina rimta kultūros, istorinės atminties politika, naujas ritmas, perkrovimas.
Biržuose tas pats, superiniai laikai valdžiai. Viskas kažkaip, lėtai juda. Pelkė. Visiems nusibodo skųstis dėl duobėtų kelių, apšvietimo, net socialinių, sveikatos apsaugos problemų. Viskas persikėlė į socialinius tinklus? Niekas nieko nebesitiki? Reikia dar kartą pakartoti, kad nėra jauno, šviežio, racionalaus, aštraus proto, kuris sustabdytų tą inerciją, realiai grįžtų prie investicijų paieškos. Bet svarbiausia – peržengtų partinius interesus. Būtina rimta kultūros, istorinės atminties politika, naujas ritmas, perkrovimas.
Kas realiai vyksta Biržuose?
Visas gyvenimas telpa žodyje „renginys“, tai jau tapo rutina. Visi daro (!) renginius. Vicemerė vos spėja lakstyti. Betgi reikia. Nors trumpam. Niekur iš esmės, tik ilgos pauzės ir garbinanti mero patarėja. Darbotvarkė, dėmesys garantuoti. Be to, fotografijos nedega! Tai įrodė Valdemaras Valkiūnas. Formuojasi kažkokia nuožmi tradicija: per dieną po kelis renginius ir po kelis žiūrovus. Kultūrinis absurdas. Jokio koordinavimo, kokybės analizės, jokio rimto planavimo, formų paieškos.
Visi persidirbę?! Ko gero, reikia frakcijos susitikimo su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi (jeigu leis administracijos direktorė).
2025 m. vasario 13 d. buvo patvirtintas Savivaldybės biudžetas, o Nevyriausybinių organizacijų finansavimas – gegužės vidury, sportininkams ir religinėms bendruomenėms – truputį anksčiau. Tvarkos nebuvo keičiamos. Tai reikia trijų mėnesių, kad būtų paskelbti seni nuostatai, įvertintos paraiškos?! Ar taip imituojamas darbas, užimtumas, reikšmingumas? Ir dar – manau, reikėtų prie lėšų paskirstymo skelbti ir komisijų sudėtį.
Manau, reikėtų prie lėšų paskirstymo skelbti ir komisijų sudėtį. Tai yra viešieji finansai, visų pinigai ir visuomenė turi teisę žinoti, kas sprendžia (meras tik formaliai patvirtina).
Tai yra viešieji finansai, visų pinigai ir visuomenė turi teisę žinoti, kas sprendžia (meras tik formaliai patvirtina). Taip saugoma vertintojų ramybė ar taip užtikrinamos dėkavonės partijai, merui, vice? Ar kas nors kur nors pakomentavo, įvertino projektų turinį? Kad ir be konkrečių organizacijų, bendrą charakteristiką. Tas pats su Dalyvaujamojo biudžeto projektais – dabar dar tik balsuojama. Tai ne pirmi metai gi!
Apie istorinę atmintį
Šiemet istoriškai itin intensyvūs metai – prieš 80 metų Lietuvoje (Biržuose irgi) vyko žiaurūs partizanų mūšiai prieš sovietus. Kur oficialioji atminties kryptis, dėmesys, koordinavimas? Viską lemia asmeniškumai?
Bet yra, kas perima iniciatyvą – bendruomenė „Atgimimas“ suplanavo Birželio 14-osios, Gedulo ir vilties dienos, renginį „…kitėp“. Kaip pasityčiojimas ar oponavimas? Ar netiesioginis priešpriešų kūrimas? Ne ne, Biržų tremtiniai nesisavina nei Tėvynės meilės, nei pasipriešinimo istorijos. Bet vertinti turi teisę, nes visi paminklai / ženklai pastatyti jų iniciatyva ir jėgomis. Be to, tai svarbi jų gyvenimo dalis.
Manau, visiškai netinkamas pavadinimas nustebino ne tik elementaraus suvokimo, bet ir informacijos stoka. Tų „kitaip“ buvo daug. Biržų tremtiniai kartu su Savivaldybe, kultūros įstaigomis nuo pat atkurtos Nepriklausomybės yra organizavę įvairiausių formų šios dienos renginių. Visai neseniai, 2021 m., tremtiniai, šauliai ir visi norintys važiavo per visas tremties įamžinimo vietas, muziejus valstybinių švenčių proga jau keletą metų organizuoja žygius istorinės atminties vietomis. Pernai išleistas leidinys „Nepamiršti“, kuriame yra visų seniūnijų atmintinų vietų žemėlapiai ir t. t.
Bendruomenė „Atgimimas“ suplanavo Birželio 14-osios, Gedulo ir vilties dienos, renginį „…kitėp“. Kaip pasityčiojimas ar oponavimas? Ar netiesioginis priešpriešų kūrimas?
Esmė, ko gero, kaip visada – paneigti kitus, kurti priešpriešą su tuo stebuklingu „kitėp“. Beje, Biržų tremtinių kasmet klausiama, kokios dienos norėtų, nes pirmiausia tai jų diena. Ir visada atsakymas tas pats – jie nori susirinkti buvusioje geležinkelio stotyje, iš kur tremti biržiečiai. Tai yra kaip Mišių liturgija: susitikti, prisiminti, perduoti prisiminimus, pagerbti negrįžusius. Roko legendų, džipų čia tikrai nereikia.
Kas vyksta „po – tiesos“, po Nepriklausomybės atkūrimo (pagal A. Navicką)?
Pavargusią visuomenę vilioja radikalai, mesijai, finansuojami iš rytų. Retušuojama raudonoji praeitis ir jos herojai. Nes Laisvė yra sudėtingas reikalas buvusiems vergams. Ir Biržuose privačiuose pokalbiuose baisimasi socdemų valdymu Lietuvoje.
Bet Biržų situacijos geriau neliesti, nes visi kažkaip susiję, nes, o, jeigu, galbūt jie atėjo ilgam? Taigi – po Tiesos per mažai laisvės, solidarumo, telkimo ir vedimo, gavus valdžią. Ir Laurynas Kasčiūnas Biržų gimnazijoje pilietiškumo pamokos vesti negali (J. Olekas galėtų?). Vis dar baimės, sąskaitų suvedinėjimo, istorijos neigimo ir pigios reklamos laikas. Svarbiausia – paklusti, padėkoti Savivaldybei, dar geriau – merui, abiem vicemerams ir t. t. Žodis, idėja, faktai, vertybės devalvuoti negrįžtamai?
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos narė
