Biržų rajono mero ataskaita Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje sulaukė gausaus gyventojų susidomėjimo. Tai rodo, kad šios seniūnijos žmonėms ne tas pats, kaip gyventi, jiems bendruomenės reikalai rūpi ir skauda. Aktyvūs ir pilietiški gyventojai rajono vadovus privertė atlikti patikrinimus vietoje – apžiūrėti kelią į Pučiakalnę prie Tabokinės atodangų bei įvertinti, ar Suosto bendruomenės namuose galima įrengti tualetą.
Su Biržų rajono vadovų delegacija – meru Kęstučiu Knizikevičiumi, vicemerais Astra Korsakiene ir Steponu Staškevičiumi bei mero patarėja Toma Rožėniene atvyko vienintelis rajono tarybos narys Audrys Šimas.
Žino kaip „Tėve mūsų“
Į susitikimą Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje atskubėję rajono vadovai sakė, kad važiuodami pastebėję, jog Giedriaus Kubiliaus vadovaujamos seniūnijos keliuose nėra nė vienos duobės.
„Ko jūs į Pučiakalnę nevažiavote, ten būtumėte duobių radę“, – iškart į mero Kęstučio Knizikevičiaus kalbą įsiterpė pučiakalnietis Petras.
Meras kalbėjo, kad tikimasi, jog iki 2029 metų bus kapitaliai suremontuotas kelias Nemunėlio Radviliškis – Germaniškis.
„Susisiekimo ministras sakė, kad bus padaryti tyrimai, ir, jei bus geras pagrindas, nenuskus viršutinės dangos, darbai kainuos pigiau bei bus galima išasfaltuoti ilgesnį kelio ruožą“, – kalbėjo meras.
Seniūnas Giedrius Kubilius minėjo, jog „Via Lietuva“ rangovai jau atliko šio kelio tyrimus. Bėda ta, kad nuo Germaniškio iki Velniapilio yra nestabilus kelio sluoksnis. Visur kitur pagrindas yra geras.
Petras sakė, kad ir kelią į Pučiakalnę ne kartą apžiūrėjo „Via Lietuva“ atstovai. Ties Tabokinės atodangomis pastatė laikinus atitvarus, o jie jau dvejus metus tebestovi. Lyjant lietui esančiose duobėse telkšo vanduo. Jis klausė kaip susikalbėti su kelininku Renatu Jozėnu (AB „Kelių priežiūra“ šiaurės regiono Pasvalio kelių tarnybos Biržų meistrijos atstovu – aut. past.). Anot pučiakalniečio, šis „jau ir nebesikalba, kai prašoma kelią greideriuoti. Aiškina, kad tą daryti gali ne dažniau, kaip kartą per mėnesį“.
Meras sakė esantis gyventojų pusėje ir viceministrei nuolat rašantis, kad remontuojant kai kuriuos kelius reikia pirmumo. Kai kurie viceministrai mūsų rajono vadovą net ignoruojantys, nebeatsakantys į telefono skambučius.
„Bėda ta, kad aš nei Jozėno, netgi Giedriaus negalėčiau atleisti, nes jie ne mano pavaldume“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo meras.
Mero buvo klausiama, kodėl kelias Nemunėlio Radviliškis – Germaniškis nebuvo kapitaliai suremontuotas 2026 metais, kaip buvo kalbama.
K. Knizikevičius paaiškino, kad 2024 metais pagal skirtą programą savivaldybėms buvo duota lėšų išasfaltuoti po 20 kilometrų kelių. Savivaldybės reitingavo, kurie keliai turi pirmumą. Pirmiausia buvo nurodytas kelias į Ageniškį, vėliau Nemunėlio Radviliškis – Germaniškis, po to Toliūnai – Smilgiai, dar kelias į Kupreliškį bei Lankų gatvė Biržuose.
„Jie pagal savo reitingus sudėliojo visą sąrašą ir pradėjo asfaltuoti. Kitais metais bus tvarkomas kelias į Ageniškį, vėliau ateis eilė ir keliui į Germaniškį. Giedrius Kubilius šią atkarpą jau ne kartą buvo įrašęs, žinome tą kelią kaip „Tėve mūsų“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
Pučiakalniečiai sakė norintys pakritikuoti ir rajono kelininkus. Kaime pakeles nugenėjo žiemą, o šakas išvežė tik dabar.
„Giedriaus vyrai būtų geriau padarę“, – tikino žmonės.
Ką meras gali pasiūlyti
„Gal galite ką pasiūlyti?“- rajono vadovo klausė seniūnijos gyventojai.
Meras kalbėjo apie esamą biudžeto situaciją. Šiemet keli žiemos mėnesiai „suvalgė“ seniūnijų biudžetą keliams prižiūrėti. Tad reikės ieškoti papildomo finansavimo seniūnijoms.
„Ar bankrutuoti Savivaldybė negali?“ – klausė žmonės.
„Deja, ne“, – pabrėžė meras.
Nemunėlio Radviliškio gyventojai klausė, kokie mero nuopelnai gerinant tiekiamo vandens kokybę.
Buvo paaiškinta, kad šiuo metu organizuojami viešieji pirkimai, visi vandentiekio remonto darbai aštuoniose gyvenvietėse, tarp jų ir Nemunėlio Radviliškyje, turėtų būti atlikti iki 2029 metų.
„Biržų vandenys“ apyvartinių lėšų neturi. Buvo tvarkomas vandentiekis tik tose gyvenvietėse, kur buvo kritinė situacija – Medeikiuose ir Kupreliškyje. Kitur bus dirbama iš projektinių lėšų“, – sakė K. Knizikevičius.
Gyventojams rūpėjo sužinoti, kodėl Pasvalyje gyventojams tiekiamo vandens kaina mažesnė nei Biržų rajone.
Buvo atsakyta, jog minėtame rajone yra net du stambūs vandens vartotojai. Pas mus vandentiekio vandeniu naudojasi tik „Biržų alus“, visos kitos didžiosios įmonės turi savo gręžinius.
Pasidejuota ir dėl to, kad kaimyniniame mieste statoma „Lidl“ parduotuvė, yra „Maxima“, „Pepco“, tuo metu Biržuose nieko panašaus nematyti.
K. Knizikevčius kalbėjo, jog Biržuose viskas yra parengta prekybos centro „Lidl“ statyboms.
„Iš mūsų pusės esame viską suderinę. Jie konfliktuoja su konkurentais. Mat norėtų vieną aikštelę tvarkyti, o konkurentai to daryti neleidžia. Kol jie nesuderino, negali prašyti statybai leidimo“, – sakė K. Knizikevičius.
Trūksta vietoje dirbančio gydytojo
Į klausimą, ko trūksta Nemunėlio Radviliškyje, gyventojai atsakė, jog ambulatorijoje reikia nuolat dirbančio gydytojo.
Meras patvirtino žinantis, kad daug pacientų užsiregistravo Savivaldybės poliklinikoje. Jei būtų vietoje dirbantis gydytojas, galbūt dalis jų sugrįžtų į Nemunėlio Radviliškio ambulatoriją.
„Poliklinikai reikia gydytojo, o jį rasti labai sunku. Su medikais taip yra: ne darbdavys ieško, o medikai renkasi. Jiems siūlo didelius pinigus, bet sunku rasti net į Biržus atvažiuojantį gydytoją. Džiaugiamės, kad gydytojas Lukas Pajėda atvažinėja, išėjus gydytojai O. Ramanauskienei jis dar pakeliui į namus užsuka į Pabiržės ambulatoriją. Jei suskaičiuotume, kiek yra pacientų, jūs vieną dieną turėtumėte daktarą“, – kalbėjo meras.
Gyventojai sakė, kad taip būdavo ir anksčiau, bet vieną dieną dirbančio gydytojo jiems užtektų. O jei miestelyje būtų gerai dirbantis gydytojas, tada ir daugiau pacientų iš poliklinikos sugrįžtų.
Meras džiaugėsi, kad veikia Savivaldybės specialistų pritraukimo programa, pagal kurią įdarbinti ne tik medikai, bet ir penki pedagogai. Gydytojai Varžinskai Biržuose įkūrė skausmo kliniką.
„Kiek galime, padedame, nenorime, kad pabėgtų“, – sakė rajono vadovas.
Viena garbaus amžiaus moteris apgailestavo, kad jai autobusu nuvažiuoti į Biržuose esančią polikliniką sudėtinga, nes atstumas didelis, o miesto maršrutinių autobusų laikai nesutampa.
Seniūnaitė Svetlana Vaitaitienė sakė paskaičiavusi, kad per dieną važiuoja septyni autobusai. Ar tai mažai? Be to, jie nemokami.
Salėje buvę žmonės jai pritarė.
Keliu neįmanoma praeiti
Dėl kelio iš Biržų į Germaniškį kalbėta ir Suosto kaimo bendruomenės namuose.
„Kelias taip apkrautas, kad neįmanoma juo praeiti. Važiuoja miškovežiai, grūdovežiai. Kai lijo, šalikelėje buvo maklynė, einant pėstute nebuvo net kur pasitraukti, reikėjo bristi į purvą“, – pasakojo suostiečiai.
Meras sakė, kad kalbėjo su „Via Lietuva“ atstovais, prašė pirmiausia prieš remontuojant kelią „Via Baltica“ sutvarkyti apvažiavimo kelius, tarp jų ir kelią Biržai – Germaniškis, Biržai – Vabalninkas ir Biržai – Saločiai miesto ribose.
Suostiečiai klausė, ar Savivaldybė gali daryti įtaką, kad Suostas būtų naktimis apšviestas kaip „Via Baltica“ ties Pasvaliu, ir kad gyvenvietės teritorijoje būtų įrengtas pėsčiųjų takas.
„Mes juos nuolat „griziname“. Poreikis išreikštas, ir ne kartą. Jau Nemunėlio Radviliškyje sakiau, kad mane viceministras net ignoruoja, nes esu prilipęs kaip vantos lapas prie vienos vietos“, – sakė meras Kęstutis Knizikevičius.
Suostietė Aldona Vėjelienė prašė atkreipti dėmesį, kad gyvenvietėje labai negraži autobusų stotelė. Anksčiau dar ji būdavo nudažoma, o dabar ilgą laiką buvo nešluojama.
„Antradienį kalbėsime su kelių priežiūros darbuotojais, pasakysime prašymus“, – atsakė rajono vadovas.
Geriau naujas gręžinys nei teismai
Buvęs Suosto bendruomenės pirmininkas Ramūnas Vėjelis rajono vadovus įspėjo, kad gresia bomba. Iki rugpjūčio 1 dienos Savivaldybės įmonės turi perimti kaimo vandentiekio įrenginius, kitaip nebus gyventojams galima tiekti vandens.
„Mūsų vandens gręžinys priklauso pajininkams. Mes puikiai tvarkomės, esame investavę nemažai lėšų. Nenorime atiduoti gręžinio. Geriau naują gręžinį pasidarysime, nei eisime per teismus, mažiau kainuos“, – sakė R. Vėjelis.
„Turiu vieną mintį. Bus arba labai paprasta, arba labai sudėtinga. Gal galima vandens ūkį perimti visuomenės poreikiams. Bandysime išsiaiškinti, kaip šį klausimą išspręsti. Sutinku, kad teisės aktai kartais prasižengia su logika“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
Svidžių kaimo gyventoja Gerda Laurišonienė klausė, ar yra numatoma kompensacija žmonėms, gyvenantiems šalia vėjo jėgainių.
Buvo paaiškinta, kad kompensacijas moka ne Savivaldybė, šiuo metu dar rengiama kompensavimo tvarka. O bendruomenės turi rašyti projektus ir dalis jų teritorijoje pastatytų vėjo jėgainių sugeneruotų pinigų būtų skiriama bendruomenėms.
„Šitą temą „pakelsime“. Kai bus naujas energetikos ministras, paklausime“, – žadėjo meras.
Norėtų civilizuoto sanitarinio mazgo
Suosto kaimo bendruomenė įsikūrusi Savivaldybei priklausančiame pastate, buvusioje mokykloje. Gyventojai norėtų jame įsirengti civilizuotą sanitarinį mazgą. Dabar renginių ar švenčių metu tenka eiti į lauke esantį tualetą.
Svarstyti visokie variantai.
Rajono vadovai buvo pakviesti apžiūrėti vietos, kurią buvusiame mokyklos pastate tualetui numatė bendruomenės nariai. Vicemeras Steponas Staškevičius perspėjo, kad suostiečiams dėl priešgaisrinių reikalavimų gali neleisti įrengti tualeto po laiptais.
Meras žadėjo parūpinti pagalbą paskaičiuojant sąmatą, kiek darbai kainuotų. Tualeto klausimas liko atviras.
Kol meras neišvyko, bendruomenės žmonės skubėjo jam įteikti simbolinę dovanėlę – du vietos šeimininkų suspaustus sūrius.
Rajono vadovas džiaugėsi suostiečių gaminiu ir sakė, kad dovanų iš kaimo žmonių gauna itin retai.
