Praėjus metams nuo Rusijos plataus masto invazijos prieš Ukrainą pradžios pokalbiuose su biržiečiais vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, esą Biržuose įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 509-osios lengvosios pėstininkų kuopa čia, vietoje, nebeturi ginklų. Žmonės kalba, kad ginklai kažkur neva išvežti, kuopos dislokavimo vietoje nebėra budėjimo visą parą.
Biržiečiams rūpi žinoti, ar kilus pavojui Biržuose esantys savanoriai pajėgtų operatyviai į jį reaguoti. Tačiau gyventojų abejonių sklaidyti neskubama.
Ginklai ir amunicija saugoma kitur
Praėjusią savaitę į redakciją paskambino atsargos karininkas (ne KASP sistemos), buvęs biržietis. Vyras tikino savo kanalais sužinojęs, kad Biržų kuopos ginklai ir amunicija tikrai saugomi kitame mieste ir tokia pat padėtis yra su Pasvalio bei Kupiškio savanorių kuopų ginklais. Žmogus emocingai piktinosi, kad iš oficialių valstybinių kanalų skelbiama apie pilietinės gynybos stiprinimą, priimtas įstatymas, leidžiantis KASP savanoriams bei šauliams įsigyti ir namuose saugoti automatinius ginklus ir šaudmenis, nuolatos kalbama apie grėsmingą geopolitinę situaciją. Kita vertus, iš savanorių atimama galimybė operatyviai organizuoti pasipriešinimą esant kokių nors diversinių grupių ar kitų nekonvencinių darinių grėsmei. Pasak vyro, centralizuotas saugyklas lengviau aptikti ir sunaikinti, taip pat perimti vežamus ginklus bei amuniciją. Anot pašnekovo, svarbus yra ir moralinis aspektas. Ginklų neturėjimas griauna karių kovinę dvasią, pasitikėjimą savimi ir pačią kariuomenę, stabdo kovinio rengimo eigą ir t.t.
Pasikalbėjus su buvusiais ar tarnaujančiais savanoriais paaiškėjo, kad juos taip pat demotyvuoja ir stebina situacija, kad ginklų nuolatos nėra kuopoje, į pratybas juos reikia atsivežti, gaištamas laikas ir resursai. Kariai taip pat minėjo, kad šiuo metu kuopoje yra sudėtinga situacija dėl transporto priemonių. Iš kitos pusės savanoriai džiaugėsi, kad labai pagerėjo aprūpinimas mundiruote, miegmaišiais ir kitais kariui būtinais reikmenimis.
Kuriantis savanorių kuopai Biržuose, viešojoje erdvėje buvo akcentuota, jog kuopavietė yra buvusio banko pastate, kur yra didžiuliai seifai, jie bus pritaikyti ginklų ir amunicijos saugojimui (tai ir buvo daroma anksčiau). Visuomenei toks principas – kariai čia – ginklai kitur – yra nesuprantamas, ypač vykstančio karo ir geopolitinės situacijos fone.
Kovinis pajėgumas nenukentėjo
Klausimą apie ginklus ir jų buvimą ar nebuvimą Biržuose bei tokio sprendimo priežastis uždavėme 509-osios pėstininkų kuopos vadui kapitonui Modestui Lapieniui.
Karininkas, tegul ir nenorom, tačiau patvirtino, kad kuopos ginklai ir amunicija saugoma ne Biržuose, nes Biržuose nebevykdoma dienos tarnyba.
Anot M. Lapienio, kuopos koviniai pajėgumai nuo to nenukentėjo. „Ginklų mes turime daugiau, negu bet kada turėjome. Aprūpinimas gerėja. O ginklų išvežimas susijęs su tuo, kad lėšos nebūtų išnaudojamos dienos tarnybos vykdymui, o būtų skirtos kariniam rengimui – karių pasirengimui ir pratyboms. Toks lėšų perskirstymas leidžia daugiau pasirengti tikrajam karui, o ne budėti“, – sakė kuopos vadas. O dėl grėsmių ir netikėtumų, pasak karininko, viskas yra apgalvota ir suplanuota. Kariuomenėje naudojami tam tikri indikatoriai, pagal kuriuos sprendžiama, kada metas ginklų saugojimą decentralizuoti ir sugrąžinti atgal į kuopas.
„Ir karas Ukrainoje prasidėjo ne patyliukais, viskas stebima, analizuojama ir matoma, pagal situaciją priimami sprendimai“, – sakė M. Lapienis.
Vadovybės pozicija
Sprendimus, kaip ir kur saugoti ginklus, priima ne kuopos ir tikriausiai net ne apygardos vadai. Todėl aukščiau minėti klausimai apie tokio sprendimo motyvus buvo perduoti KASP vadovybei per KASP viešųjų ryšių tarnybą. Tiesą pasakius, pagrįstai tikėjomės atsakyme išgirsti apie lėšų taupymą, apie optimalų perskirstymą resursų, kurie yra ne begaliniai – Lietuvos kariuomenės pagalba kariaujančiai Ukrainai kainuoja daug.
Tačiau štai kokį atsakymą Lietuvos kariuomenės Savanorių pajėgų vadovybės vardu atsiuntė KASP ŠAT Viešųjų ryšių ir leidybos grupės vedėja Ieva Matonienė: „Dėkojame patriotiškai nusiteikusiems neabejingiems žmonėms, kurie nepaliauja galvoti apie savo Tėvynės saugumą, jos gynybą ir reiškia susirūpinimą ar išmušus agresijos prieš Lietuvą valandai, kuomet reikės ginti savo žemę ginklu, galėsime pasipriešinti operatyviai ir tikslingai.
Lietuvos kariuomenės ginkluotė, amunicija ir technika saugoma tokiu būdu, kad būtų panaudota nedelsiant. Esant poreikiui kariai su ginklais nakvos ir bus pasiruošę stoti į mūšį tuoj pat, šiuo metu tokio poreikio neturime – vyksta iš anksto suplanuotas kovinis rengimas. Savaime suprantama, jog karo Ukrainoje pamokas Lietuvos kariuomenė stebi ir perima patirtį, idant dar geriau stiprintų savo pajėgumus“.
Kokią žinutę siunčia visuomenei KASP vadovybė? Atmetus pompastiką ir išvertus į kasdienę kalbą, ji skambėtų maždaug taip: „Atsikniskit. Darome ir darysime taip, kaip mums atrodo geriau, ir tai ne jūsų reikalas“.
Ką rodo istorija
Pirmiausia pravartu atkreipti dėmesį į tai, kad šalies gynybos pajėgas išlaiko visa tauta, todėl ji ir turi teisę žinoti, kaip ir kam naudojami jos sudėti pinigai. Kalbant apie KASP, šių pajėgų pagrindinis uždavinys yra teritorinė gynyba. 2016 metų Lietuvos karinėje doktrinoje rašoma, kad „Teritorinė (ap)sauga ir gynyba bei pilietinis pasipriešinimas ir gynyba yra visuotinės ir besąlyginės gynybos ir jai vykdyti parengtų valstybės ginkluotos gynybos planų sudėtinė dalis“. Šiame dokumente taip pat nurodoma, kas vykdo teritorinės gynybos funkciją: „Teritoriniams vienetams priskiriami Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos šaulių sąjungos ir kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai“. Taigi, agresijos atveju KASP pajėgoms gali tekti kautis priešo užnugaryje petys petin su piliečių sukurtais pasipriešinimo būriais. O tokiai kovai reikia didelio tarpusavio pasitikėjimo. Krašto apsaugos ministerijos išleistoje „Baltojoje Lietuvos gynybos politikos knygoje“, skirtoje plačiajai visuomenei pristatyti šalies gynybos politiką, sakoma: „Atsižvelgiant į šiuolaikines grėsmes, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) tenka svarbi teritorinės gynybos užduotis. Rengdamosios šiai užduočiai, KASP glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, vietos bendruomenėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis“.
Dar būtų galima rasti tuziną aukščiausio rango dokumentų, kuriuose pabrėžiama teritorinės gynybos subjektų ir visuomenės tarpusavio sąveikos būtinumas ir svarba. Tai diktuoja ir istorinė patirtis – vertinant 1944 – 1953 metų Lietuvos partizanų kovas, konstatuota, kad rezistencinis pogrindis kone dešimtmetį galėjo išsilaikyti tik dėl to, kad jį rėmė tauta. Pasiryžimas remti kovojančius partizanus buvo palaužtas masiniais civilių gyventojų trėmimais, terorų, diversinių grupių veikla ir kolektyvizacija.
Tai žino, prisimena ir vertina potencialūs mūsų priešai. Prieš gerą dešimtmetį Rusijoje išleistame karininkų ruošimui skirtame vadovėlyje „Karo meno istorija“ analizuojama XX amžiuje SSSR ir Rusijoje vykę partizaniniai judėjimai bei efektyviausi prieš juos galimi kovos būdai.
Čia daug kalbama apie pasipriešinimą Baltijos šalyse ir Ukrainoje po Antrojo pasaulinio karo, pabrėžiama, kad Lietuvoje ši kova turėjo išskirtinį mastą. Knygoje nurodoma daug veiksnių, kaip įveikti tokio pobūdžio teritorinį pasipriešinimą, tačiau pirmu numeriu įrašyta: „visomis priemonėmis stengtis įgauti vietos gyventojų paramą“.
Reikia būti realistais – ginkluoto konflikto atveju ir ypač vykstant partizaniniam karui ar teritorinei gynybai dalis visuomenės gali kolaboruoti arba atsiriboti ir likti stebėtojais. Istorija rodo, jog aktyvaus kolaboravimo galima tikėtis iš atskirtį bei nusivylimą jaučiančių, menkai į Lietuvos gyvenimą integruotų tautinių mažumų bei kitų socialinių grupių.
Vaistas čia vienas – pilietinės visuomenės kūrimas, kur absoliuti dauguma žmonių jaustųsi visaverčiais valstybės nariais ir jos kūrėjais, o valstybinės institucijos, taip pat ir šalies gynybos, pasitikėtų savo piliečiais. Todėl atsainus požiūris į visuomenės klausimus ir lūkesčius ateityje gali labai daug kainuoti.
