Sakoma, kad lietuviai dėl žemės ruoželio „pagatavi“ vienas kitam gerklę perkąsti. Toks teiginys šiais laikais kelia abejonių, nes egzistuoja daugybė žemės sklypų, kurių niekam nebereikia.
Šįkart dėmesį atkreipia Astrave esantys kolektyviniai sodai. Jei pažvelgtume į šiuos sodus iš paukščio skrydžio, žemė atrodytu panaši į netvarkingą šachmatų lenta, kur sutvarkytus, prižiūrėtus ir naudojamus sodų kvadratus keičia visiškai pievomis ir krūmynais virtusių sodų kvadratėliai.
Gal iš šalies pasižiūrėti į tankią pirmapradę, kone žmogaus aukščio žolėmis siūbuojančią pievą yra gražu, tačiau tiktai ne tiems, kurie šalia turi sukultūrintos žemės lopinėlį. Iš neprižiūrimo sklypo ne tik piktžolių sėklos sklinda į visas puses. Pievos paklotė tapo puikiausia terpe netrukdomai veistis invaziniams šliužams ir kitokiems gyviams, kurie pulkais traukia pas kaimynus.
Redakcijoje apsilankė Marytė ir Antanas, – Astrave sodus turintys biržiečiai. Žmonės sakė nebežinantys, ką daryti su kaimynystėje šabakštynais virtusiais sodų sklypais. Jau net nebeaišku, kas dabar yra tų sodų šeimininkai.
„Tegul jie žemės nedirba, bet nors nusipjautų žolę bent kartą per metus“, – piktinosi ponia Marytė, kurios sodo kaimynystėje plyti apaugęs žolėmis ir krūmais neprižiūrimas plotas.
Antano sklypą supa net keturi apleisti sklypai.
„Kam pjauti, jeigu galima sudeginti. Rudenį vieno sklypo išdžiūvusi žolė buvo uždegta, net ugniagesiai čia atvažiavo. O kas atsakys, jei mano sodo namelis supleškės? Toks gyvenimas Biržų regioninio parko teritorijoje“, – ironiškai kalbėjo vyras.
Netoliese savo sodo sklypą tvarkiusi ponia Laima sakė pritarianti viskam, ką išsakė jos kaimynai. „Jau gal dešimt metų priešais mane esantis sodas nepjautas ir neaišku, kam jis priklauso“, – beviltiškai numojo ranka moteris.
Ponas Antanas sakė buvęs ir Parovėjos seniūnijoje, ir Biržų savivaldybėje, tačiau jokių rezultatų iš tų vizitų nesulaukė.
Apleistų ir neprižiūrimų sklypų savininkų paieška Savivaldybėje patikėta Viešosios tvarkos skyriui.
Jo vedėjas Ričardas Sabas šiuo metu atostogauja, jį pavaduoja vyriausiasis specialistas Virgilijus Kulbis. Anot V. Kulbio, Viešosios tvarkos skyrius stengiasi nustatyti nesitvarkančius sodų savininkus ir juos paraginti imtis darbo.
Kenčiančių sodų šeimininkai turėtų kreiptis į skyrių, nurodyti konkretų apleisto sodo adresą ir sklypo numerį. Patirtis rodo, kad yra žmonių, kurie pamiršo ar net nežinojo, kokį sodo sklypą turėjo jų tėvai ar seneliai, jie nėra šio turto paveldėję. Dar dalis tokių savininkų ar paveldėtojų yra išvykę gyventi į užsienį.
Pasak V. Kulbio, jei bus praneštas konkretus sodo adresas ir numeris, skyriaus darbuotojai iš Registro centro duomenų nustatys savininką ir bandys jį „pajudinti“.
