Politikai vis dažniau demonstruodami rūpestį žmogumi tarsi užkoduoja mūsų visuomenę atsitraukti nuo pastangų savo ateitį kurti atkakliu darbu ir kūryba. Vis labiau susitelkiama į vieną tikslą – apsaugoti ir apsisaugoti nuo bet kokio diskomforto: streso, nesėkmės, nusivylimo, atsakomybės. Tarsi gyvenimo sėkmę lemtų ne gebėjimas įveikti sunkumus, o tai, kiek jų pavyko išvengti.
Prisiminkime buvusios premjerės startą – tai buvo pareiškimas apie 4 dienų darbo savaitę. Nieko nelaukdama tam suskubo antrinti ir švietimo ministrė: „4 darbo dienų savaitės švietimui: turėtume ieškoti geriausių sprendimų“. Tai rodo arba visišką mūsų politikų atsipalaidavimą, arba parodomąjį rūpestį visuomene, o gal nesuvokimą, kas vyksta pasaulyje… Juk pasaulis dabar juda sunkiai nuspėjama kryptimi, ir pasekmės tiek ekonomikai, tiek visoms kitoms sritims yra nežinomos.
Bet ar tikrai mokyklos tikslas yra apsaugoti vaiką nuo streso?
Juk mokslas nėra laisvalaikio užsiėmimas. Tai darbas.
Šis požiūris ypač ryškus kalbant apie švietimą. Seimas panaikino ankstesnės kadencijos parlamento priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Atsisakyta reikalavimo 10-oje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent ketvertui. Sprendimas motyvuojamas siekiu užtikrinti sistemos stabilumą, išvengti staigių pokyčių ir, svarbiausia, sumažinti mokinių patiriamą stresą.
Per savaitę viešojoje erdvėje išgirdome daugybę argumentų. Mane labiausiai pribloškė ne pats sprendimas, o jo logika.
Valstybė šiandien auga ne ten, kur kuriama vertė, o ten, kur pati save administruoja.
Švietimo ministrė sako: „Pagrindinis mūsų tikslas yra stabilumas, kad egzaminas vaikui būtų be baimės ir streso.“ Kiti siūlo apskritai atsisakyti išlaikymo kartelės ir brandos atestatus išduoti pagal faktinius egzaminų rezultatus, nes esą „nesąmonė po dvylikos metų mokymosi neįteikti atestato“.
Vienas pagrindinių argumentų – didelė takoskyra tarp egzaminų užduočių ir ugdymo programų… Bet juk egzaminų užduotis kuria ne marsiečiai, o tos pačios švietimo ministerijos koordinuojamos institucijos. Nejaugi ministerijos negebėjimas rasti sąsają tarp ugdymo programų ir egzaminų užduočių turi pasmerkti mūsų vaikus ateityje likti be išsilavinimo?
Bet ar tikrai mokyklos tikslas yra apsaugoti vaiką nuo streso?
Juk mokslas nėra laisvalaikio užsiėmimas. Tai darbas. O kiekvienas darbas turi rezultatą, už kurį tenka atsiskaityti. Jei iš vaikų nebereikalaujame pastangų rezultato, ar galime tikėtis, kad jie patys supras, jog mokykloje svarbu ne tiesiog praleisti dvylika metų, o iš tikrųjų mokytis?
Nesu kontrolės maniakas, bet remdamasis asmenine patirtimi (užauginau 3 vaikus) galiu drąsiai teigti, kad XVII a. filosofas ir pedagogas Džonas Lokas buvo teisus, sakydamas: „Vaiko protas yra tarsi švari lenta. Jei suaugusieji neįdiegs jame taisyklių ir žinių per discipliną, šią erdvę užpildys chaosas. Laisvė be proto ir žinių yra ne laisvė, o pavojus.“
Švietimo sistemos uždavinys yra suteikti bazines žinias, atskleisti vaiko talentus ir suformuoti žmogų, kuris geba savo atkakliu darbu pasiekti rezultatų. Mums labai to reikia, nes skaičiai nepalieka vietos iliuzijoms.
Vis dažniau kalbame apie tai, ką valstybė turi duoti žmogui. Kur kas rečiau kalbame apie tai, kokią visuomenę turime užauginti.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie 2023 m. tirtus suaugusiųjų įgūdžius rodo, kad net 44 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi tik žemus bazinius įgūdžius.
Tai yra, jie yra pasiekę vos pirmą ar žemesnį lygį skaitymo arba skaičiavimo srityse.
Lietuvos rodiklis – ketvirtas prasčiausias iš visų tirtų šalių. EBPO šalyse žemus bazinius įgūdžius vidutiniškai turi 31 proc. suaugusiųjų, o, pavyzdžiui, Estijoje – tik 23 proc., Latvijoje – 37 proc.
Žemi baziniai įgūdžiai reiškia, kad žmonėms sunkiau rasti aiškiai pateiktą informaciją trumpame tekste, suprasti paprastas instrukcijas, užpildyti bazines formas ar atlikti kasdienius skaičiavimus su įprastais skaičiais ir matavimo vienetais.
EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad suaugusieji, turintys žemus bazinius įgūdžius, maždaug trečdaliu rečiau dalyvauja darbo rinkoje, o dirbantieji vidutiniškai uždirba apie 5 JAV doleriais per valandą mažiau nei vidutinių įgūdžių suaugusieji. Negana to, žemus įgūdžius turintys suaugusieji dažniau nurodo esantys prastesnės sveikatos, yra mažiau patenkinti gyvenimu bei mažiau pasitiki institucijomis ir kitais žmonėmis.
Baisiausia yra ne tai, kad prastėja rezultatai. Baisiausia, kad pradedame prie jų priprasti. Tai nėra tik švietimo problema. Tai yra valstybės konkurencingumo, ekonomikos ir mūsų ateities problema.
Nes stipri valstybė neprasideda nuo stiprios valdžios. Ji prasideda nuo stipraus žmogaus.
Visa Europa grįžta „atgal prie pagrindų“, t. y. prie bazinių gebėjimų ugdymo stiprinimo, o ne tų gebėjimų vertinimo švelninimo. Ši kryptis svarbi ir mums.
Ne veltui „Švietimas #1“ inicijuotą prašymą Prezidentui vetuoti Seimo sprendimą panaikinti 10 klasės kartelę pasirašė net 35 organizacijos – tarp jų universitetai, mokytojų ir mokyklų ir jų vadovų asociacijos, moksleivių bei studentų sąjungos, paramos fondai ir stambios verslo asociacijos.
Robertas DARGIS, „Švietimas #1“ valdybos narys
