Skrandžio polipai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl ilgą laiką gali likti nepastebėti. Dažniausiai jie randami atliekant gastroskopiją dėl kitų virškinimo sistemos nusiskundimų arba profilaktinio skrandžio ištyrimo metu. Nors dauguma šių darinių yra gerybiniai, kai kurie jų tipai gali būti susiję su didesne ikivėžinių ar vėžinių pokyčių rizika. Dėl šios priežasties nustačius skrandžio polipą svarbu įvertinti jo tipą, dydį ir kitus požymius, kurie padeda parinkti tolimesnę stebėjimo ar gydymo eigą.
Šiame straipsnyje aptariamos skrandžio polipų atsiradimo priežastys, dažniausi jų tipai, galimi simptomai, diagnostikos būdai, gydymo galimybės bei rekomendacijos, padedančios rūpintis skrandžio sveikata.
Kas yra skrandžio polipai?
Skrandžio polipai – tai skrandžio gleivinės audinio dariniai, susidarantys skrandžio gleivinės paviršiuje. Polipai gali būti įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki didesnių darinių, kurie gali būti išsikišę virš gleivinės paviršiaus. Dažniausiai skrandžio polipai nustatomi atliekant gastroskopiją dėl kitų paciento virškinimo sistemos nusiskundimų, nes dažnu atveju polipai gali nesukelti jokių pastebimų simptomų.
Kokie būna skrandžio polipų tipai?
Skrandžio polipai gali būti skirtingų tipų – jų savybės ir galima rizika priklauso nuo to, iš kokių skrandžio gleivinės ląstelių jie susiformuoja. Dažniausiai nustatomi hiperplastiniai polipai, dugno liaukų polipai ir adenomatoziniai polipai.
Hiperplastiniai polipai yra vieni dažniausiai aptinkamų skrandžio polipų. Jie dažniausiai susiformuoja dėl ilgalaikio skrandžio gleivinės uždegimo, pavyzdžiui, sergant lėtiniu gastritu ar esant Helicobacter pylori infekcijai. Dažniausiai šie polipai yra gerybiniai, tačiau didesni dariniai gali būti atidžiau stebimi dėl galimų ląstelių pakitimų rizikos.
Kitas polipų tipas yra dugno liaukų polipai. Jie susidaro skrandžio dugno srityje iš liaukinių skrandžio gleivinės ląstelių. Dažniausiai šie polipai būna nedideli, nesukelia simptomų ir yra laikomi gerybiniais. Dugno liaukų polipų atsiradimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su ilgalaikiu rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimu arba retesniais genetiniais veiksniais, pavyzdžiui, šeimine adenomatozine polipoze (FAP) – paveldimu sindromu, susijusiu su APC geno pokyčiais.
Dar vienas polipų tipas yra adenomatoziniai polipai. Nors jie nustatomi rečiau, šie dariniai laikomi reikšmingesniais, nes kai kuriais atvejais juose gali atsirasti ikivėžinių ląstelių pokyčių. Dėl šios priežasties nustačius adenomatozinį polipą svarbus išsamesnis gydytojo gastroenterologo įvertinimas. Priklausomai nuo polipo dydžio, jo išvaizdos, augimo pokyčių ir nustatytų skrandžio gleivinės ląstelių pakitimų, gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti polipą pašalinti.
Kokie yra skrandžio polipų simptomai?
„Skrandžio polipai dažnai gali nesukelti jokių simptomų. Žmogus gali ilgą laiką nejausti jokių sveikatos pokyčių, todėl polipai dažnai nustatomi tik profilaktinio ar išsamesnio virškinimo sistemos ištyrimo metu,“ – sako privačios BIOFIRST klinikos gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.
Jeigu skrandžio polipai yra didesni, jų yra daugiau arba jie sukelia skrandžio gleivinės pokyčius, gali atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų. Žmogus gali jausti greitą sotumo jausmą pavalgius arba maudimą viršutinėje pilvo dalyje. Taip pat gali atsirasti tokie simptomai, kaip pykinimas, pilvo pūtimas ar sumažėjęs apetitas. Retesniais atvejais polipai gali sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto, kuris gali pasireikšti tamsiomis išmatomis ar mažakraujyste.
Kadangi šie simptomai nėra specifiniai ir gali būti būdingi daugeliui kitų skrandžio ligų, svarbu kreiptis į gydytoją gastroenterologą – tokią konsultaciją galima gauti BIOFIRST klinikos Gastroenterologijos centre Kaune. Tik atlikus reikalingus tyrimus, pavyzdžiui, gastroskopiją, galima tiksliai nustatyti virškinamojo trakto
simptomų priežastį.
Ar skrandžio polipai yra pavojingi?
Dauguma skrandžio polipų yra gerybiniai ir nesukelia rimtų sveikatos problemų. Vis dėlto kai kurių tipų polipai gali būti susiję su didesne ikivėžinių pokyčių ar skrandžio vėžio išsivystymo rizika, todėl svarbu įvertinti jų dydį ir kitus požymius.
Kada skrandžio polipai gali didinti vėžio riziką?
Didesnė vėžio rizika yra siejama su tam tikrų tipų polipais, ypač adenomatoziniais. Šiuose polipuose gali atsirasti ląstelinių pakitimų, kurie vadinami displazija. Tokie pokyčiai reiškia, kad ląstelės pradeda skirtis nuo normalių skrandžio gleivinės ląstelių, todėl tai gali būti vertinama kaip ikivėžiniai pakitimai. Todėl nustačius adenomatozinį polipą, dažnai rekomenduojamas jo pašalinimas arba atidesnis stebėjimas, atsižvelgiant į polipo dydį, išvaizdą ir histologinio tyrimo rezultatus.
Skrandžio polipo vėžinių pokyčių rizika taip pat gali priklausyti nuo jo dydžio ir kitų požymių. Didesni polipai, ypač viršijantys 1 cm, dažniau vertinami atidžiau, nes didėjant darinio dydžiui gali didėti ir ląstelių pakitimų tikimybė. Didesnį dėmesį reikėtų skirti polipams, kurių paviršius tampa nelygus, atsiranda opėjimų, kraujavimo požymių ar kitų netipinių pokyčių.
Kaip diagnozuojami skrandžio polipai?
Skrandžio polipai dažniausiai nustatomi atliekant virškinimo sistemos ištyrimą, kurio metu vertinama skrandžio gleivinės būklė. Pagrindinis tyrimas, leidžiantis aptikti skrandžio polipus, yra gastroskopija, tačiau norint tiksliai įvertinti darinio pobūdį gali būti atliekama biopsija ir histologinis tyrimas. Atsižvelgiant į paciento simptomus bei tyrimų rezultatus, gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti ir papildomus tyrimus, padedančius įvertinti skrandžio būklę bei galimas polipų atsiradimo priežastis.
Gastroskopija – pagrindinis skrandžio polipų nustatymo tyrimas
Gastroskopija yra vienas tiksliausių tyrimų, leidžiančių nustatyti skrandžio polipus. Tyrimo metu gydytojas gastroenterologas plonu lanksčiu endoskopu su kamera apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę.
Gastroskopijos metu galima įvertinti skrandžio gleivinės būklę, nustatyti polipų skaičių, jų dydį, vietą, formą bei apžiūrėti polipų paviršių. Gydytojas gastroenterologas taip pat gali įvertinti, ar nėra kitų pakitimų, pavyzdžiui, skrandžio gleivinės uždegimo, opų ar kraujavimo požymių.
Jeigu tyrimo metu aptinkamas polipas, gydytojas gastroenterologas sprendžia, ar reikalingas papildomas ištyrimas – biopsija, ar darinį reikėtų pašalinti endoskopiniu būdu.
Biopsija ir histologinis tyrimas
Biopsija – tai medicininė procedūra, kurios metu paimamas nedidelis audinio mėginys iš tam tikros organizmo vietos. Vertinant skrandžio polipus, biopsija atliekama iš skrandžio gleivinės arba paties polipo, dažniausiai gastroskopijos metu. Paimtas audinio mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur atliekamas histologinis tyrimas.
Histologinio tyrimo metu mikroskopu įvertinama paimto skrandžio gleivinės arba polipo audinio struktūra ir ląstelės. Šis tyrimas padeda nustatyti, kokio tipo yra skrandžio polipas, ar jame nėra ikivėžinių ląstelių pokyčių ir ar reikalingas tolimesnis gydymas bei stebėjimas.
Kai kuriais atvejais, ypač žmonėms, kurie turi didesnius polipus, gali būti rekomenduojamas jų pašalinimas gastroskopijos metu. Pašalintas darinys taip pat siunčiamas histologiniam ištyrimui, kad būtų galima tiksliau nustatyti jo tipą ir įvertinti, ar jame nėra ląstelių pakitimų
Kiti tyrimai, padedantys įvertinti skrandžio būklę
Gastroskopija ir histologinis tyrimas yra pagrindiniai būdai, siekiant įvertinti bendrą skrandžio būklę bei polipų atsiradimo priežastis, tačiau gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti ir papildomus tyrimus.
Vienas iš papildomų tyrimų – Helicobacter pylori infekcijos nustatymas. Ši bakterija gali sukelti ilgalaikį skrandžio gleivinės uždegimą ir būti susijusi su hiperplastinių skrandžio polipų atsiradimu. H. pylori gali būti nustatoma atliekant ureazės kvėpavimo testą, išmatų antigeno tyrimą, H. pylori IgG antikūnų kraujo tyrimą arba tiriant gastroskopijos metu paimtą skrandžio gleivinės mėginį.
Taip pat gydytojas gastroenterologas gali skirti kraujo tyrimus, pavyzdžiui, bendrą kraujo tyrimą, kuris padeda įvertinti, ar nėra mažakraujystės, kuri gali atsirasti dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.
Kaip gydomi skrandžio polipai?
Skrandžio polipų gydymas priklauso nuo jų tipo, dydžio, skaičiaus, vietos bei histologinio tyrimo rezultatų. Ne visi skrandžio polipai reikalauja aktyvaus gydymo, todėl kai kuriais atvejais pakanka juos reguliariai stebėti atliekant gydytojo gastroenterologo paskirtas profilaktines gastroskopijas, kurių metu vertinama, ar polipai nesikeičia, nedidėja ir neatsiranda naujų pakitimų.
Jeigu polipai yra didesni, sukelia simptomus, kraujuoja arba histologinio tyrimo metu nustatomi ikivėžiniai ar kiti įtartini ląstelių pokyčiai, gali būti rekomenduojamas jų pašalinimas. Dažniausiai skrandžio polipai šalinami endoskopiniu būdu gastroskopijos metu, naudojant specialius instrumentus. Tokia procedūra leidžia pašalinti darinį be chirurginės operacijos.
Jeigu nustatoma Helicobacter pylori infekcija, gydytojas gastroenterologas gali skirti gydymą, kurio metu naudojami antibiotikai bakterijai pašalinti ir vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą bei padedantys gyti skrandžio gleivinei.
Kaip pasirūpinti skrandžio sveikata?
Nors kasdienių įpročių pokyčiai negali pašalinti jau susiformavusių skrandžio polipų, jie gali padėti palaikyti gerą skrandžio gleivinės būklę ir sumažinti veiksnių, galinčių skatinti gleivinės dirginimą ar uždegimą, poveikį.
Siekiant palaikyti normalią skrandžio sveikatą, rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos. Į racioną rekomenduojama įtraukti daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų. Taip pat svarbu rinktis pakankamai baltymų turinčius produktus, pavyzdžiui, žuvį, paukštieną, kiaušinius ar ankštinius produktus. Mitybą verta papildyti ir sveikaisiais riebalais, kurių gausu avokaduose, riešutuose, sėklose bei žuvyje. Taip pat svarbu laikytis reguliaraus valgymo režimo, rinktis tinkamas maisto porcijas ir vengti persivalgymo, kuris gali papildomai apkrauti virškinimo sistemą. Patariama riboti maisto produktus ir gėrimus, kurie kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandį, pavyzdžiui, labai aštrų, riebų ar stipriai perdirbtą maistą, didelius kiekius alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų.
Ne mažiau svarbu vengti rūkymo, nes tabako dūmuose esančios medžiagos gali neigiamai veikti virškinimo sistemą ir skrandžio gleivinę. Taip pat reikėtų atsakingai vartoti vaistus, ypač nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kurie kai kuriems žmonėms gali didinti skrandžio gleivinės pažeidimų riziką.
Jeigu nustatyta Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija, svarbu laikytis gydytojo gastroenterologo paskirto gydymo plano ir baigti visą gydymo kursą. Negydoma infekcija gali skatinti ilgalaikį skrandžio gleivinės uždegimą ir būti susijusi su tokiais pokyčiais kaip lėtinis gastritas, skrandžio gleivinės pažeidimai ar retesniais atvejais – ikivėžiniai pakitimai.
„Nors dauguma skrandžio polipų yra gerybiniai ir nesukelia jokių simptomų, jų nereikėtų ignoruoti. Laiku atlikti tyrimai leidžia ne tik nustatyti polipo tipą, bet ir įvertinti galimą riziką bei prireikus parinkti tinkamiausią gydymą. Jei jaučiate užsitęsusius virškinimo sutrikimus ar gydytojas gastroenterologas rekomenduoja atlikti gastroskopiją, neatidėliokite ištyrimo. Reguliari sveikatos priežiūra ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams padeda laiku pastebėti pokyčius ir pasirūpinti ilgalaike skrandžio sveikata,“ – sako gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.
