Biržuose – netikėtas dalykas, susijęs su Biržų ligonine. Ligoninės operacinėje patalpoje, kur operuojami pacientai, yra vaizdo stebėjimo kameros.
Kaip žinia, paprastai į operacinę pacientai dažniausiai atvežami nuogi arba apnuoginti. Apie tai, kad operacijos metu bus filmuojami, iki šiol jie turimais duomenimis, pacientai nebuvo informuojami ir raštiško sutikimo neduodavo.
Ar tai nėra asmens duomenų įstatymo pažeidimas bei neteisėtas informacijos rinkimas apie asmens privatų gyvenimą bei teisės į asmens atvaizdą pažeidimas, turėtų atsakyti teisininkai.
Nenorėtų, kad filmuotų genitalijas
Žinia apie tai, jog Biržų ligoninės operacinėje daromi vaizdo įrašai, nuskambėjo paskutiniame Biržų rajono tarybos posėdyje.
Apie tai viešai prabilo Biržų rajono tarybos narys, Pasvalio ligoninėje chirurgu dirbantis Nerijus Ubartas. Anksčiau jis dirbo chirurgu Biržų ligoninėje, bet dėl nesutarimų su direktoriumi Petru Bimba išėjo į kitą darbovietę.
N. Ubartas internete skaitė apie ligoninės vaizdo stebėjimo kamerų politiką. Joje akcentuojama, kad turi būti atsižvelgiama į pacientų orumą. Tarybos narys sutinka, kad ligoninės priėmimo skyriuje kameros reikalingos, nes potencialiai būna daug įvykių, įvyksta incidentų.
N. Ubartas minėjo, kad dabar vaizdo stebėjimo kameros atsirado skyriuose, kur įvykių būna mažai. „Gal direktorius nori pasiklausyti, ką sesutės šneka?“ – ironizavo politikas.
Blogiausias, anot politiko ir populiaraus gydytojo, dalykas – kameros operacinės priimamajame ir operacinėje.
„Nežinau, ar tai pacientai žino, kad juos pusnuogius filmuos. Manau, kad taip pažeidžiamos pacientų teisės, nes jie būna ne su batais ir ne su kelnėmis atliekant tam tikras procedūras ir operacijas. Ką aš žinau, kur ta informacija nueis, juolab jūs neturite kompiuteriuose antivirusinių programų. Gandais esu girdėjęs faktų, kad iš namų stebite kameras ir iš ten pakoreguojate kai kurių darbuotojų veiksmus. Mano akimis, tai yra perteklinis kamerų kabinimas. Vežant į operacinę pacientai nemato, kur kokia kamera pakabinta. Jiems kartais ne tas aktualu. Tas kameras reikėtų nukabinti, nes nenorėčiau, kad mano nuogas genitalijas kas nors filmuotų, ir nežinia, kur ta informacija nukeliaus. Ar jūs jaučiate, kad teisingai darote, ar nepažeidžiamos pacientų teisės ir orumas?“ – ligoninės vadovo ir operuojančio ginekologo P. Bimbos klausė tarybos narys gydytojas chirurgas N. Ubartas.
Panevėžio ligoninėje tas pats?
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba tarybos posėdyje atsakė, kad lygiai tokia pat taktika yra ir Panevėžio ligoninėje. Vaizdo kameros įrengtos dėl darbuotojų ir pacientų apsaugos. Pasak direktoriaus, vaizdo įrašai nesaugomi, po kokios savaitės automatiškai panaikinami.
Žinią dėl sesučių (slaugytojų – red.) pokalbių postuose pasiklausymo P. Bimba pavadino absurdu. Anot jo, kartais būna, kad pacientai išeina iš palatų patys nebežinodami kur, kartais dingsta. Buvę įvykių, kai baltosios karštinės ištiktas pacientas mėtė pro langą stalus, žalojo personalą.
„Kad turėtume įrodymų vykstant teisiniams ginčams, kad galėtume apsiginti“, – vaizdo įrašų būtinumą pagrindė ligoninės vadovas P. Bimba.
„Nelyginkime centro ir trečio lygio ligoninių, o vaizdo kamerų operacinėje neturėtų būti“, – įsitikinęs N. Ubartas.
Tarybos politikų paklaustas, ar prieš operaciją pacientas informuojamas, kad bus filmuojamas operacinėje, ir ar duoda tam sutikimą, P. Bimba atsakė, kad žmogus sutinka, jog bus operuojamas.
Direktorius teigė, kad pacientas supažindinamas apie filmavimą ligoninėje.
Paprašytas patikslinti, ar pacientas duoda sutikimą operacijos metu būti filmuojamas, ligoninės direktorius žadėjo tai pasitikslinti.
„Filmavimo kameros nėra nukreiptos į pacientą, tiesiog fiksuoja aplinką“, – tikino P. Bimba.
Neteko teisės dirbti
Šalyje neseniai nuskambėjo informacija apie pacientes neteisėtai filmavusį ginekologą.
Jis ne tik buvo nuteistas, bet ir neteko licencijos užsiiminėti gydytojo praktika.
Kauno apylinkės teismą pasiekusioje baudžiamojoje byloje ginekologui V. Abraičiui buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, įgijęs gydytojo akušerio-ginekologo licenciją, teikdamas ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose Kaune, slapta filmuodavo pacientes konsultacijų metu.
Buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio iki 2023 m. birželio minėtomis aplinkybėmis buvo nufilmuota apie 20 šio gydytojo pacienčių. Duomenų apie vaizdo įrašų platinimą ikiteisminio tyrimo metu negauta.
Direktoriaus atsakymas
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba teigė, kad pacientas nefilmuojamas. Vaizdo sistema, anot P. Bimbos, operacinėje buvo įdiegta prieš mėnesį dėl sklandesnio operacinės darbo organizavimo.
„Įdiegus vaizdo stebėjimo sistemą taupomas personalo laikas, trumpėja paciento operacijos laukimas, gerėja operacinės užimtumo rodikliai.
Saugant pacientų privatumą, vaizdo kameros operacinėje nėra nukreiptos į pacientą ir jo nefilmuoja. Vaizdo duomenys iš vaizdo kameros nėra įrašinėjami ir nėra saugomi. Vaizdą realiuoju laiku gali peržiūrėti tik direktoriaus įgaliota darbuotoja – operacinės vyr. slaugytoja.
Kiti asmenys prieigos prie vaizdo stebėjimo kameros duomenų neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, raštiški sutikimai iš pacientų dėl vaizdo kameros naudojimo operacinėje nėra imami, nes tokie sutikimai nėra reikalaujami pagal teisės aktų reikalavimus“, – teigė ligoninės vadovas.
Ar pažeidžiamas įstatymas?
Valstybinei asmens duomenų inspekcijai buvo pateiktas klausimas, ar šis faktas apie Biržų ligoninėje filmuojamą operacinę bei pacientus nepažeidžia asmens duomenų apsaugos įstatymo? Ar šios veiklos, kai filmuojamus pacientus galima matyti net direktoriaus namuose, negalima vertinti netgi pagal baudžiamojo kodekso straipsnius?
Ar dėl šio įvykio pagal faktą tarnyba pradės tyrimą?
Inicijuos tyrimą
Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė informavo, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) nenustato atskirų reikalavimų vaizdo duomenų tvarkymui, kaip ir draudimų vykdyti vaizdo stebėjimą, todėl vaizdo duomenų tvarkymas turi atitikti BDAR įtvirtintus bendruosius reikalavimus.
Vadovaujantis Reglamentu, vaizdo stebėjimą vykdanti organizacija (duomenų valdytojas) – šiuo atveju VšĮ Biržų ligoninė, turi turėti teisėtą tikslą ir tinkamą teisinį pagrindą vaizdo stebėjimui vykdyti, pasirinkti proporcingą vaizdo stebėjimo apimtį ir, be kita ko, informuoti žmones (duomenų subjektus) apie vaizdo stebėjimo vykdymą.
Pavyzdžiui, priklausomai nuo konkrečios situacijos vaizdo stebėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gali būti vykdomas siekiant apsaugoti tiek pacientų, tiek darbuotojų saugumą bei įstaigos turtą.
Anot teisininkės, laikytis BDAR reikalavimų yra įstaigos (duomenų valdytojo) pareiga, kurią ji privalo įgyvendinti vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi (atskaitomybės principas).
I. Mauricienė pastebėjo, kad teikiant skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais nustatyta tvarka gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas.
„Dėl galimai vykdomo vaizdo stebėjimo VšĮ Biržų ligoninės operacinėje informuojame, kad Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – VDAI) apie tokį duomenų tvarkymą nebuvo žinoma. VDAI inicijuos tyrimą siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes“, – teigė I. Mauricienė.
