Pastarosios dienos kupinos rūpesčių Papilio seniūnijos seniūnui Renui Čygui. Jis Kvetkų kaime esančios bažnyčios šventoriuje bando surasti kapus, kurie rūpi į Biržų rajoną atvyksiančiam garbiam svečiui.
Ateinančių metų sausio 5 dieną Biržų rajone lankysis kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Bronislavas Marija Komorovskis.
2010 metų balandžio 10 dieną žuvus Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui, Bronislavas Komorovskis tapo laikinuoju šalies vadovu. Tais pačiais metais jis prezidento rinkimuose nugalėjo J. Kačinskį ir penkerių metų kadencijai tapo Lenkijos prezidentu.
Kvetkų bažnyčios šventoriuje palaidoti jo giminaičiai.
Lenkijos prezidento giminė yra kilusi iš Lietuvos, Rokiškio ir Biržų rajonuose iki šiol yra išlikusių jų šeimos statytų dvarų bei bažnyčių.
V. Komorovskis atvyksta privačiu vizitu kartu su savo vaikais ir anūkais ir nori jiems parodyti vietas, kur gyveno ir palaidoti jų giminaičiai.
Prezidentas pirmiausia vyks į Rokiškio rajoną – pabuvos Suvainiškyje, Ratkūnuose. Sausio 5 dieną planuoja lankytis Kvetkuose, Skrebiškyje ir Biržuose.
Svečio vizitą organizuojantis Rokiškio garbės pilietis Algis Narutis sakė, kad Lenkijos prezidentas Lietuvoje yra lankęsis kelis kartus. Paskutinį kartą – prieš dvejus metus.
Lenkijos prezidento giminaičiai dvarininkai Kamarauskai Biržų rajone, Kvetkuose, 1770 metais įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 metais įsteigta parapija.
Pranciškus Kamarauskas 1772 metais pastatė Kvetkų bažnyčią. 1848 metais pastatyta klebonija, 1884-aisiais – kitas parapijos gyvenamasis namas. 1875 m. bažnyčia padidinta, 1880 m. pastatyta nauja mūrinė varpinė.
Skrebiškio palivarko savininku 1841 metais įvardijamas grafas Antanas Komorovskis.
Labiausiai Skrebiškio dvaras yra žinomas dėl 1863 metų sukilimo, kai gegužės mėnesį Biržų girioje vyko sukilėlių mūšiai su caro kariuomene. Sukilėliams vadovavęs Zigmantas Sierakauskas buvo sužeistas ir nugabentas į Skrebiškio dvarą, vėliau išduotas ir suimtas.
Grafai Komorovskiai dvarą valdė iki Pirmojo pasaulinio karo.
Pradėjus Lietuvoje įgyvendinti žemės reformą, dalis Skrebiškio dvaro buvo išparceliuota, tačiau savininkams Izabelei Komorauskienei, Leonui Komorauskui ir Irenai Komorauskaitei vietoje įprastai nustatytų 80 hektarų pavyko išsaugoti apie 262 ha.
1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, Skrebiškio dvaras buvo nacionalizuotas. Dvaro savininkai buvo išvykę į Vakarus.
Pokario metais dvaro pastatai atiteko kolūkiui. Rūmuose įsikūrė raštinė, kultūros namai. Dalis ūkinių pastatų buvo panaudoti, dalis – neremontuojami, todėl pradėjo griūti.
1973 m. gaisras suniokojo rūmų stogą. Tuometinė valdžia griūvančiais dvaro statiniais nesirūpino. Neremontuojami pastatai buvo nugyventi žmonių, rūmų patalpose įrengti tvartai. Pagrindinėje salėje buvo laikomos kiaulės, prie rytinio fasado pristatyta malkinių.
Dvaro pastatas prieš metus parduotas privačiam asmeniui. Papilio seniūnas Renas Čygas apgailestavo, kad naujasis savininkas kol kas nesiėmė jokių žingsnių, kad bent kiek aptvarkytų dvarvietę ir jos aplinką.
