Tai buvo trečiadienio popietės metas, kai su vyru Juliumi užsukome pavėluotų pietų į vieną iš Biržų valgyklų. Jau baigėme valgyti ir ruošėmės išeiti, kai prie gretimo staliuko pastebėjome vyriškį su kriauklės simboliu ant kaklo. Iškart supratome, kad tai piligrimas.
Pasisveikinau piligrimiškai „Buen Camino“ (Gero kelio) ir jo akys suspindėjo. Iš karto pradėjome šnekučiuotis. Eugene 62 metų italas, keliaujantis pėsčiomis nuo Talino iki Romos, sekdamas Šv. Jokūbo keliu.
Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) – tai vienas žymiausių piligrimystės maršrutų pasaulyje. Jis veda į Santiago de Compostela miestą Ispanijoje, kur, kaip tikima, ilsisi apaštalo šv. Jokūbo palaikai. Šis kelias driekiasi per įvairias Europos šalis, jungdamas šimtmečių senumo takus ir miestus.
Vienas pagrindinių piligrimo atpažinimo ženklų – ant kuprinės ar kaklo kabinama jūrinė kriauklė. Šis ženklas taip pat naudojamas Šv. Jokūbo keliuose kaip kelrodė nuoroda. Šie ženklai padeda piligrimams nepasiklysti, rasti teisingą kryptį ir jaustis saugiai net nepažįstamose vietovėse.
Piligrimai taip pat turi piligrimo pasą. Tai specialus dokumentas, į kurį renkami antspaudai kelyje aplankytų bažnyčių ar kitų užeigų. Tai ne tik kelionės įrodymas, bet ir prisiminimų, patirčių žemėlapis.
Eugene Biržų parapijoje taip pat gavo antspaudą į savo piligrimo pasą, kas jam buvo labai svarbu.
Kalbėdamas apie kelionę, Eugene atvirai dalinosi savo patirtimi.
Daugelyje Europos miestų, ypač Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje, parapijos ir vienuolynai priima piligrimus itin svetingai. Ten jie randa vadinamąsia albergues – specialias nakvynės vietas, kur gali pernakvoti už labai simbolinį mokestį (apie 5–10 eurų) arba visai nemokamai, paliekant auką. Daug kur žmonės su džiaugsmu dalinasi vandeniu, kviečia piligrimus prie stalo, vaišina maistu ir šviežiais vaisiais. Tokios svetingumo tradicijos siekia viduramžių laikus, buvo tikima, kad priimdamas piligrimą priimi ir palaiminimą į savo namus.
Deja, bet Biržų parapijoje Eugene tokios nakvynės nerado. Nors tai jo nenuvylė. Kai sutikome Eugene, jis jau buvo susiplanavęs važiuoti autobusu į kitą miestelį, esantį už 30 kilometrų, – vien tam, kad turėtų kur pigiai pernakvoti. O kitos dienos rytą planavo grįžti ir toliau tęsti Camino kelią Biržuose.
Su Juliumi jau buvome seniai sutarę, kad, jei kada sutiksime piligrimą, pakviesime jį į svečius. Ir šįkart nedvejojome, pasiūlėme Eugene pasisvečiuoti pas mus. Jis noriai sutiko. Grįždami namo kalbėjomės apie daug ką. Eugene pasakojo, kad yra nubėgęs net 16 maratonų! Taip pat pasidalino, kad keliauja iš ankstyvos pensijos lėšų, pasakojo ir apie žmones, kuriuos sutinka pakeliui. Jis nuoširdžiai domėjosi Lietuva, klausinėjo apie gyvenimą čia, ką žmonės dirba, kokie atlyginimai, kokia mūsų švietimo sistema ir kokio lygio universitetai.
Parvykę namo stengėmės parodyti tikrą lietuvišką svetingumą, paruošėme kambarį ir nuvežėme prie upės atsigaivinti. Vakare Eugene pasisiūlė pagaminti vakarienę, tradicinę itališką carbonarą. Parduotuvėje Biržuose radome visko, ko reikia: spagečių, kiaušinių, šoninės ir parmezano sūrio.
Kadangi visada svajojau išmokti gaminti carbonarą, paprašiau Eugene, kad mane pamokytų. Kol Julius su Eugene planavo ir tikrino kitos dienos žingsniavimo maršrutą, aš pagaminau carbonarą, kuri, kaip Eugene sakė, pavyko puikiai.
Kitą rytą, kadangi prognozavo labai karštą dieną, Eugene norėjo pradėti eiti kuo anksčiau. Pusryčiams pavaišinome namine raugo duona ir paruošėme itališką cappuccino, kurią Eugene labai išgyrė.
Kai nuvežėme piligrimą atgal į Biržus, atsisveikindamas jis ištarė žodžius, kurie liko mūsų širdyse: „Nesvarbu, iš kur esame – mes visi esame giminės.“
Ir dar pridūrė, kad tai tikrai pajuto būdamas mūsų namuose.
Po šio susitikimo jaučiamės daugiau gavę, nei davę. Eugene spinduliuoja šiluma, pagarba ir nuoširdumu. Jis ne tik keliautojas, bet ir gyvas įkvėpimas. Tai žmogus, kuris primena, kad pasaulis yra mažesnis, nei atrodo, o žmonės daug artimesni, nei kartais manome.
Gyvenimas išties nenuspėjamas – niekada nežinai, ką sutiksi, jei tik išdrįsi būti atvira širdimi.
Buen Camino visiems, kurie keliauja – kojomis, mintimis ar širdimi.
Ieva Kaveckienė
