Obelaukių pradinės mokyklos raudonų plytų mūras taps baseinu su tūkstančiais australiškųjų raudonžnyplių vėžių. Uždaro tipo akvakultūros fermą įkurti ir jūros gėrybes auginti rengiasi krašto ūkininkas 36 metų Gabrielius Klepeckas.
Nuo aukciono iki vėžių fermos
Akvakultūra – pasaulyje sparčiai besivystanti pramonės ir ūkininkavimo šaka, auginanti žuvis, krevetes, moliuskus, vėžiagyvius, dumblius, kitus vandens gyvūnus ir augalus. Jų ištekliai vandenynuose dėl augančios taršos ir paklausos senka, todėl ūkiai persikelia į uždaras sistemas – auginimo baseinus, įrengiamus pastatuose.
Tokia galimybe ketina pasinaudoti ir biržietis ūkininkas Gabrielius Klepeckas. Su nauja veiklos kryptimi siejamas buvusios Obelaukių mokyklos pastatas. Jį 2017 metais savivaldybės vykdytame aukcione už 5700 eurų įsigijo vienas biržietis verslininkas. Sykiu aukcione verslininkas nusipirko ir 37 arus žemės, už ją sumokėjęs 835 eurus.
Dabar ūkininkas G. Klepeckas nenaudojamą ir yrantį mūrinį statinį planuoja paversti uždaro tipo akvakultūros ferma, kurioje naudojama recirkuliacinė sistema (su pakartotinu vandens naudojimu), ir čia auginti vėžius.
Iš Mikeliškių – į Obelaukius
ŠR kalbintas ūkininkas Gabrielius sako, kad mintis apie akvakultūros verslo kryptį skatino ir besikeičiančios ūkininkavimo sąlygos.
„Klimatas keičiasi, grūdai sunkiau auga, kainos mažos“, – sako kartu su tėvu Jurijumi ir broliu Martynu Klepeckais ūkininkaujantis, grūdines kultūras auginantis Gabrielius. Anot jo, ateitis priklauso uždaroms sistemoms, nes jūrose, kuriose auginamos jūros gėrybės, milžiniškais tempais didėja užterštumas, gresia ekologinė katastrofa. Dėl to šįmet pasikeitusi ir Aplinkos ministerijos nuostata – leidžiama kurti uždaras sistemas senuose pastatuose ir auginti akvakultūrą. Pati ministerija dabar siūlanti bei raginanti imtos tokios veiklos.
Pasak Gabrieliaus, prie Kaišiadorių yra įkurta australiškų krevečių auginimo ferma. Ten investuotojas – prancūzas, į verslą nukreipęs 2 milijonus eurų.
Biržų rajono ūkininko planuose – projekto rengimas. Sėjai pasibaigus ūkininkas planuoja išvyką į Ukrainą – veš paramos ir sykiu derins projekto rengimą. Gabrielius bendrauja su ukrainiečiu, vystančiu akvakultūros auginimo verslą ir prie Kijevo turinčiu vėžių auginimo fermą.
„Reikės pažiūrėti, kaip ten viskas atrodo natūroje“, – sako kelionę planuojantis ūkininkas.
Kol kas auga ir dauginasi laikinoje fermoje
Pirmieji australiškieji raudonžnypliai gražuoliai Mikeliškiuose atsirado kovo mėnesį. Įkurdinti jie šeimos kuriamoje sodyboje – statomame ūkiniame pastate. Jis šildomas dyzeliniu kuru, patalpoje įrengta biologinė recirkuliacinė vandens valymo sistema.
Vėžius dabar ūkininkas veisia laikinoje fermoje Mikeliškiuose. Šiltoje patalpoje keliais aukštais išdėliotuose „baseinuose“ (vandens talpyklose) šiuo metu jau knibžda daugybė įvairaus amžiaus ir dydžio vėžių.
„Jie dauginasi patys. Ką tik penktadienį išsirito apie penkis šimtus vėžiukų“, – sakė pirmadienį kalbintas Gabrielius.
Ūkininkas iš pradžių nusipirko penkias vėžių pateles ir du patinus. Dabar fermoje rėplioja per du tūkstančius raudonžnyplių. Iki pardavimui tinkamo lygio (nuo 90 iki 150 gramų) vėžiai užauga per devynis mėnesius. Per dvejus metus vėžys užauga iki pusės kilogramo, tačiau tokius, pasak ūkininko, parduoti neapsimoka – galima auginti nebent tik sau.
„Visą įrangą dabartinėje vėžių fermoje pasigaminome patys. Iš to, ką radome. Dabar čia toks cechas kaip mokomasis – pabandymui“, – pasakoja ūkininkas. Fermoje Obelaukiuose įranga jau būsianti profesionalesnė.
Kaip šildomi ir užkandžiauja vėžiai
Mikeliškiuose vėžių auginimui visą laiką naudojamas tas pats lietaus vanduo.
„Aš vieną kartą jo 10 tonų surinkau, užpildžiau sistemą, ir viskas. Obelaukiuose didžioji vandens dalis bus iš gręžinio, šiek tiek reikės ir lietaus“, – pasakoja Gabrielius.
Vėžių auginimo patalpa dabar šildoma dyzeliniu kuru, o naujoje fermoje planuojamas kūrenimas grūdų išvalomis. Pasak ūkininko, naujai veiklai stengsis išnaudoti savo ūkio galimybes. Tai ir fermos kūrenimas, ir maistas vėžiams. Vėžius šeria ne tik grūdais.
„Miežius labai valgo, taip pat ir morkas, žirnelius. Užpilam juos verdančiu vandeniu, kad suminkštėtų“, – pasakoja vėžių augintojas.
Vanduo baseinuose labai skaidrus. „Vadinasi, filtrai dirba gerai“, – sako su šypsena pašnekovas. Visus maisto likučius „sutvarko“ bakterijos, sistema grąžina švarų vandenį, prieš tai dar praėjusį pro ultravioletinius spindulius – kad bakterijos nepatektų į vėžių auginimo baseinus.
Keliaus į restoranus
Vėžius planuojama tiekti restoranams. Anot rinką tyrusio ūkininko, raudonžnyplių augintinių paklausa didžiulė.
Kol kas vėžiai neparduodami. Norima jų prisidauginti tiek, kad naujoje fermoje būtų galima užpildyti visas talpyklas. Į buvusią Obelaukių mokyklą persikelti planuojama pavasarį. Aišku, jeigu visi darbai vyks sklandžiai. „Ekologija, savi pašarai, savas biokuras“, – naujos veiklos akcentus dėlioja ūkininkas.
Apie verslo sąjungininkę ir medžioklio patirtį
Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos specialybę universitete įgijęs 36 metų Gabrielius naujo verslo imasi, kaip pats juokauja, be brolio Martyno, kuris yra ekologas, konsultacijų. „Jis į šitą reikalą nesikiša. Nors viskas čia tikrai yra ekologiška“, – juokiasi Gabrielius.
Ūkininkas šeimoje turi vieną užtikrintą sąjungininką – šešiametę dukrytę Sofiją.
„Ji pasiėmė tris vėžiukus, augina juos savo mažame akvariumėlyje. Sako, užauginsiu ir tau parduosiu“, – su šypsena kalba apie savo vienturtę mažąją verslo partnerę.
Gabrieliaus ir Vaidos Klepeckų namų sodyba taip pat Mikeliškiuose – ji kuriama hektaro plote. Aplinkui – apie 15 hektarų dydžio privatus sklypas, tyvuliuoja 3 hektarus užimantis Tarosiškio ežerėlis. Jis švarus, tačiau vanduo labai rūgštus, nes vandens telkinys yra durpyne.
Netoliese – ir miškas, todėl pokalbis pasisuka apie sodybą lankančius laukinius žvėris. Tarp jų – ir pastaruoju metu dingstančias kates. Medžiojantis ūkininkas net neabejoja, kad kates pjauna lapės.
„Su Sofija prijaukinom katiną, kiekvieną vakarą ateidavusį į sodybą prie jam skirto indelio su maistu. Dabar katino nebėra – iš jo teliko skutai. Šimtas procentų, kad tai lapių darbas. Jos puola kiškius, katinus, net stirniuką laisvai pasipjauna. Archyve nuotraukų turiu su sudraskytu stirniuku, kur šalia – lapės pėdos“, – sako medžiotojo patirties turintis ūkininkas.
