Praėjusį pirmadienį Biržų rajono savivaldybės valdžios atstovai susitiko su Vabalninko miesto gyventojais. Buvo išklausytos skirtingos nuomonės dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo keitimo. Vieni pasisako už tai, kad gatvei būtų suteiktas Vasario 16-osios akto signataro, kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kita pusė su tuo nesusitinka – nori, kad liktų S. Nėries gatvė, o keisti pavadinimą norėtų nebent į Panevėžio gatvės vardą. ŠR klausė, kokius įspūdžius ir mintis politikams sukėlė šis susitikimas.
„Nepakankamai vertiname savo laisvę ir laisvą valstybę“
Biržų savivaldybės tarybos narė socialdemokratė Audronė Garšvaitė sako: „Įspūdžiai labai nevienareikšmiai. Viena vertus, aktyvus Vabalninko gyventojų dalyvavimas svarstant klausimą, nuoširdūs ir atviri pasisakymai rodo rūpestį savo miestu. Drąsus nuomonės reiškimas ir tai, kad žmonės įprato kalbėti atvirai, nesibijant jokių padarinių, džiugina ir demonstruoja demokratijos laimėjimus.
Kita vertus, labai nuliūdino pasisakymai apie 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarą Alfonsą Petrulį, aktyvų lietuvybės platintoją, didžiąją dalį savo gyvenimo skyrusį lietuvių kalbos išsaugojimui, Lietuvos valstybės kūrimui. Atrodo, kad per daugiau nei 30 Nepriklausomos valstybės metų mes taip ir nesuvokėme 1918 m. Nepriklausomybės akto reikšmės, nepakankamai vertiname savo laisvę ir laisvą valstybę.
Visgi tikiu, kad Vabalninko gyventojai didžiuojasi, kad vienu iš 20-ies 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų buvo jų kraštietis.
Mano nuomonė po susitikimo nepasikeitė, aš ir toliau manau, kad S. Nėries gatvė Vabalninke turėtų būti pervadinta Alfonso Petrulio vardu, tuo įamžinant garbaus to krašto žmogaus atminimą ir skatinant daugiau pasidomėti šia iškilia asmenybe.
„Sunku suvokti, kad toks šviesus kraštas gali šitaip mąstyti“
Vicemerą, „valstiečių“ atstovą Steponą Staškevičių nuliūdino žmonių susiskaldymas.
„Nė viena pusė nenori vieni kitų girdėti. Įspūdis toks, kad daugelis dar gyvena sovietiniais laikais. Kad būtų paliktas senasis S. Nėries gatvės pavadinimas, ieškoma bet kokio argumento. Pavyzdžiui, kad dėl adreso kaitos pasiklys laiškai ir pan. Nenorima suprasti, kad keičiasi laikai. Ir ne tik registrų centro darbo prasme. Žmones stabdo kažkoks vidinis įsitikinimas, kad už signataro vardo įamžinimą pasisakantis kunigas yra skaldytojas, kad gatvės pavadinimo keitimas yra S. Nėries ir jos kūrybos paniekinimas… Stebina toks požiūris. Sunku suvokti, kad toks šviesus kraštas gali šitaip mąstyti.
Niekas neneigia S. Nėries kaip poetės talento. Bet kalbama apie asmenį, apie kurį yra pakankamai duomenų kaip apie sąmoningai palaikiusį okupaciją, vykstančią sovietizaciją, apie žmogų, propagavusį naująją santvarką ir dalyvavusį delegacijoje į Maskvą, kad Lietuva taptų SSRS dalimi.
Į Vabalninką važiavome išklausyti skirtingas nuomones turinčių žmonių, o jų prieštaringas emocijas suvaldyti vos pavyko. Liūdna“, – kalbėjo vicemeras.
„Tai aklas, pavojingas užsispyrimas, mojuojant demokratijos vėliava“
Savivaldybės tarybos narei konservatorei Irutei Varzienei diskusija dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo keitimo Vabalninke paliko taip pat labai slogų įspūdį.
„Gyvybiškai svarbu išlaikyti S. Nėries gatvės pavadinimą? Kas tai? Baisu, jeigu tai sovietinės praeities ilgesys. Dar baisiau, kad nesuvokiama, ką jie su mumis padarė per 50 metų: Tėvynės išdavikė, šlovinusi Staliną, rašiusi gražius eilėraščius, tinkamesnė už Nepriklausomybės akto signatarą? Trauminė patirtis, prisitaikymas prie totalitarinio režimo išlieka ilgiausiai įvairiomis formomis?
Gal todėl iš bėdos bet koks pavadinimas tiktų – Panevėžio, Taikos, bet ne kunigo, signataro, lietuvybės gynėjo Alfonso Petrulio. Taip ir nesupratau, ar tai visiška politinė beraštystė, ar asmeninės ambicijos – ne tas pasiūlė? Ar kad A. Petrulis kunigas?
Aš tikrai nesitikėjau, kad išsilavinę žmonės gali šitaip negirdėti argumentų ir pagrįstų istorinių faktų. Niekas neneigia, neužbraukia S. Nėries poezijos, ne visi gali būti didvyriai. Bet negalima savo laisvoje šalyje šlovinti tų, kurie tarnavo okupantams dėl garbės, patogumo ar baimės. Tiems patiems, kurie dabar žudo Ukrainoje (ir tai ne banalybė!). Manau, kad tai aklas, pavojingas užsispyrimas, mojuojant demokratijos vėliava. Linkėčiau perskaityti Genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą, pagrįstą dokumentais, – aiškiau nebūna. Gal vertėtų bent jau savivaldybės tinklalapyje paskelbti išvados konspektą, esminius faktus žmonių kalba?“ – įspūdžiais dalijosi I. Varzienė.
Susitikimas paliko dvejopą įspūdį
Vicemerė liberalė Astra Korsakienė, darbo grupės dėl pavadinimo keitimo vadovė, teigė: „Susitikimas su Vabalninko krašto žmonėmis paliko dvejopą įspūdį. Optimistiškai nuteikė dalies žmonių pritarimas mūsų norui, pasiryžimui bei raginimui gyventi laikantis Lietuvos įstatymų. Šiuo atveju – desovietizacijos įstatymo, kuris įpareigoja iš viešųjų erdvių pašalinti tarybų valdžios paliktus simbolius. Ypač dabar, esant ypatingai geopolitinei situacijai. Tačiau slogų įspūdį stiprino bandymai teisinti Stalino saulės nešėjus, Lietuvos išdavikus, buvusią sovietinę santvarką, keistas religinių simbolių naudojimas…
Atrodo, kad kai kurie gyvena sovietine praeitimi su lengva nostalgija. Frazės „o jeigu pasikeis valdžia…“ tik sustiprino tokį įspūdį. Diskusijos metu neišgirdau jokių svarių argumentų, kodėl keičiamas pagrindinės Vabalninko gatvės pavadinimas netinka garsių, nusipelniusių Lietuvos valstybei žmonių atminimo įamžinimui.“
„Susidūrėme su atviru kurstymu visiškai nesilaikyti įstatymų“
Savivaldybės tarybos narys liberalas, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Povilas Mikalajūnas kalbėjo, kad politikai važiavo į susitikimą su visuomene turėdami konkretų pasiūlymą rinktis iš komisijos posėdyje svarstytų gatvės pavadinimų, o susidūrė su atviru kurstymu visiškai nesilaikyti įstatymų ir gyventojų susipriešinimu.
„Manau, kad tokiu atveju reikia pasinaudoti vienos S. Nėries gatvės gyventojos pasiūlymu – mes išrinkome Tarybą, tegul jinai ir sprendžia, nes vieningos nuomonės vis tiek nebus ir jokios apklausos sutarimo neatneš. Aptarsime variantus frakcijose, dar kartą balsuosime komisijoje ir teiksime pasiūlymą Tarybai. Bet kokiu atveju būsim kalti… O kai kam priminimas – negrįš ta sovietų valdžia, tikrai negrįš“, – teigė politikas.
„Dūšioje buvo neskanu“
Savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Baltrušaitienė aiškina, kad ji diskusijoje įžiūrėjusi pašaipą kitaminčiams, o pasirinktas kalbėjimo tonas supriešinęs dalį vabalninkiečių.
„Vabalninko seniūnijos salėje vyko susitikimas su Darbo grupe Biržų rajone esančių gatvių pavadinimų, kurie propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo.
Kalbėta apie S. Nėries gatvės pavadinimo keitimą. Savo nuomonę išsakė darbo grupės nariai. Kalbėjo vabalninkiečiai.
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa pateikia duomenis, kad „du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, kad nereikia keisti gatvių ir pastatų pavadinimų, kuriems anksčiau buvo suteiktas sovietmečio rašytojos Salomėjos Nėries vardas.“ O tai sudaro 65 proc. apklaustųjų.
Todėl nereikia stebėtis, kad didžioji dalis Vabalninko S. Nėries gatvės gyventojų nenori, kad būtų keičiamas gatvės pavadinimas. Pagrindinis jų motyvas – Salomėja Nėris yra talentinga poetė, pripažinusi padarytas klaidas ir atsiprašymą užrašiusi eilėmis. Tačiau, esant būtinybei keisti gatvės pavadinimą, jie norėtų, kad būtų sugrąžintas buvęs ankstesnis – Panevėžio.
Kita dalies Vabalninko gyventojų išreikšta nuomonė – S. Nėries gatvę pavadinti kunigo, signataro Alfonso Petrulio vardu.
Dvi nuomonės, viskas lyg ir gerai. Yra erdvė diskusijai. Bet kažkaip neskanus tas procesas iki tos diskusijos.
Pasirinktas tonas ir maniera, ginant pasiūlymą S. Nėries gatvę pavadinti Signataro, kunigo Alfonso Petrulio vardu, supriešino dalį vabalninkiečių.
Pasirinkta taktika – pašiepti Salomėjos Nėries, kaip poetės, gynėjus, sumenkinti žmones, kurie vieni iš pirmųjų ėmėsi įamžinti iškilaus dvasininko atminimą Vabalninko krašte, vargu ar patiktų pačiam Alfonsui Petruliui.
Keista nuomonė formuojama, jei nesi „grynas“ vabalninkietis, tai tu nesi krašto patriotas. Turi kitokią nuomonę – tu raudonas. Kas vyksta? Grįžtama prie laikų, kai egzistavo viena nuomonė?
Darbo grupės vadovė Astra Korsakienė paprašė dėl gatvės pavadinimo susitarti patiems. Stebint iš šalies, nepanašu, kad susitarimas įvyks.
Išėjau iš susitikimo su mintimi, kad gatvę reikėtų pavadinti Taikos vardu, o dūšioje buvo labai neskanu“, – kalbėjo politikė iš Vabalninko.
