Žemės sklypelis – ir daržams, ir ganiavai
Vienas rašytojas yra pasakęs, kad jei atvertume anglo širdį, tai pačiame jos centre rastume žaliuojančios vejos lopinėlį. Gali būti, kad tą patį padarę su lietuvio širdimi ten aptiktume bulvių ar kviečių sklypelį.
Turėti žemės sklypelį nori ir mieste gyvenantys žmones. Ne visi turi vadinamuosius kolektyvinius sodus, tai daugelį vabalninkiečių ir biržiečių gelbėdavo laisvos valstybinės žemės plotai miesto zonoje.
Vabalninko seniūnijos senbuviai mena, kad kitados seniūnijos jėgomis net buvo sudarytas tokių sklypelių planas, seniūnija sudarydavo ir nuomos sutartis. Vėliau sutarčių reikalus perėmė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Gyventojai mokėdavo nuomą, išsinuomotoje žemėje sėjo ir augino, gyvulėlius ganė. Didesnių sklypų nuomininkai naudmenas deklaruodavo ir gaudavo atitinkamas išmokas. Tokią galimybę teikė 2012 metų NŽT direktoriaus įsakymas, leidžiantis laikinai naudotis valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti.
Žemės ūkio veiklai mieste – „ne“
Bet viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Nuo šių metų sausio 1 dienos šis įsakymas nebegalioja. Aplinkos ministerijos savivaldybėms išsiųstame rašte sakoma, jog tokia valstybinės žemės laikina nuoma prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, susitarimai dėl valstybinės žemės plotų laikino naudojimo neturi teisinių pagrindų ir negali būti sudaromi. Todėl miestui priskirtai teritorijai priklausanti žemė negali būti laikinai nuomojama žemės ūkio veiklai vykdyti.
Rašte kalbama, kad kol kas kiek kitaip su tokiais žemės plotais galima elgtis miesteliuose, bet Vabalninkas ir Biržai priklauso miestų kategorijai. Apskritai bendra nuostata yra tokia – valstybinė žemė negali būti nuomojama pagal plotą. Sandoris dėl valstybinės žemės gali būti sudarytas tik dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies. Sklypą šiuo atveju reikia suprasti kaip suformuotą, kadastrinius matavimus turintį žemės plotą. Tokie sklypai išnuomojami arba parduodami aukciono būdu.
Kas bus daroma su laisva miesto žeme, kol kas neaišku. Žinia, joje gali būti formuojami sklypai gyvenamųjų namų statybai, pramonės veiklai. Tačiau tikėtis didelio proveržio Vabalninko plėtroje turbūt neverta. Kaip vieną iš galimų variantų specialistai svarsto apie miesto teritorijai priskirto žemės ploto mažinimą. Tuomet atsilaisvinusiai žemei būtų galima suteikti žemės ūkio paskirties statusą.
