Prėjusį ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarės Irenos Andrukaitienės ir vyresn. bibliotekininko Evaldo Timuko knygos-albumo „KELIONĖ LAIKU. Nemunėlio Radviliškis nuotraukose (1973-1979) bei šio krašto sakralinio ir poetinio žodžio XIX-XXI a. kūrėjų darbuose“ pristatymas.
Pirmasis šios knygos leidimas pasirodė dar 2023 metų pabaigoje, tačiau buvo greitai išpirktas, sulaukė skaitytojų pastabų, naujų prisiminimų. Todėl knygos sudarytojai parengė pataisytą ir papildytą antrąjį knygos leidimą, kurį ir pristatė visuomenei. Susitikimas vyko kaip projekto „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ renginių dalis.
Renginį vedė bibliotekininkė Rita Venskūnienė, pradėjusi ji knygoje publikuotu E. Timuko eilėraščiu „Kas bevierys“.
Signatarė I. Andrukaitienė pasakojo, kad jos pažintis su Nemunėlio Radviliškiu ir E. Timuku prasidėjo renkant medžiagą apie garsią šio krašto Šernų giminę bei jos atstovą, Nepriklausomybės akto signatarą Jokūbą Šerną. Anot I. Andrukaitienės, didelių lūkesčių į vizitą į Nemunėlio Radviliškio muziejų ji nedėjusi, tačiau išėjo priešingai. „Kaip reikia mylėti savo krašto žmones, didžius šio krašto žmones, kad galėtum su tokia meile ir entuziazmu pasakoti ir tikėti tuo, ką pasakoji“, – apie pirmą pažintį muziejuje su E. Timuku pasakojo signatarė. Pažintis virto gražiu bendradarbiavimu ir draugyste, iš kurios atsirado jau trečia bendra knyga.
Anot E. Timuko, knygą inspiravo radviliškiečio, dabar gyvenančio Biržuose, Petro Deglio jaunesniojo praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje darytos Nemunėlio Radviliškio nuotraukos. Jas kartu su negatyvais P. Deglis dovanojo knygos autoriui. „Jos man pasirodė labai unikalios, nieko panašaus iki tol neteko matyti. Užfiksuotos įvairios labai radviliškiečių mylimos vietos – Apaščios ir Nemunėlio santaka, bažnyčios, atodangos, pastatai ir kita. Kai kurios jų dabar gerokai pasikeitusios ar visai nebėra. Pasitelkėme į pagalbą kraštiečius, jie peržvelgė šias nuotraukas ir pakomentavo jas savo prisiminimais. Prisiminimai labai įvairūs tiek emocine, tiek literatūrine prasme, bet visi labai įdomūs“, – pasakojo E. Timukas. Anot autoriaus, tai pirmoji knyga apie Nemunėlio Radviliškį, miestelį, turintį gražią ir turiningą istoriją. „Šios knygos pagrindinis akcentas – P. Deglio jaunesniojo nuotraukos, ne atsiminimai. Fotografas ir pabaigos žodį knygai parašė“, – sakė E. Timukas.
I. Andrukaitienė kalbėjo apie knygos atsiradimo priešistorę, kitas tuo metu buvusias knygos apie Nemunėlio Radviliškį idėjas. Anot bendraautorės, svarbiausia yra emocinis ryšys, kuris turi kilti tarp skaitytojo ir knygoje aprašomų įvykių ar prisiminimų. I. Andrukaitienės nuomone, šioje knygoje tai padaryti pavyko.
Kalbėta buvo apie daug ką: įdomiausių atsiminimų autorius, nelengvą I. Andrukaitienei tekusią knygos redaktorės dalią, skaitytojų pirmame leidime pastebėtus netikslumus. Kalbėta apie dalykus, kuriuos sužadina tokia kelionė laiku – gimtosios kalbos saugojimą, savo krašto branginimą, būtinybę išsaugoti savo gimtinės istoriją ir istorijas – tegul kartais paprastas ir kasdieniškas, tačiau autentiškas.
Renginį pagyvino Zitos Bėliakienės vadovaujamo ansamblio muzika, skaityti eilėraščiai – juk tądien buvo minima pasaulinė Poezijos diena.
Susirinko gausus būrys klausytojų, Nemunėlio Radviliškio apylinkių gyventojų, žmonių, kurių vaikystė ar jaunystė praėjo šiame krašte. Knygos – albumo autorius sveikino kolegos, bičiuliai ir artimieji. O prie autografų nusidriekė net eilutė. Daugelis vakaro dalyvių įsigijo ne po vieną knygos egzempliorių. Vieni sakė perkantys negalėjusiam ateiti bičiuliui ar kaimynui, kiti ketino nusiųsti knygą kitame Lietuvos rajone gyvenančiai draugei, kilusiai iš šio krašto. Didelė sėkmė buvo šilta, nuoširdi vakaro dvasia, vienijusi neskubėjusius skirstytis bendraminčius.